AB „Agathum“ sėkmingai išplatino 2 mln. eurų vertės obligacijų emisiją: vieša emisija pasiteisino ir pritraukė 5 kartus didesnį investuotojų skaičių

AB „Agathum“ sėkmingai išplatino 2 mln. eurų vertės obligacijų emisiją: vieša emisija pasiteisino ir pritraukė 5 kartus didesnį investuotojų skaičių

Nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Agathum“ išleido viešą 2 metų trukmės 2 mln. eurų vertės obligacijų emisiją su 11 proc. metinėmis palūkanomis, investuotojams jas išmokant kas ketvirtį. 

Iš viso bendrovė pasiūlė iki 20 000 vienetų obligacijų, kurių kiekvienos nominali vertė ir emisijos kaina – 100 Eur, o minimali investavimo suma 100 Eur. Obligacijos buvo siūlomos viešai neprofesionaliesiems, profesionaliems ir instituciniams investuotojams Lietuvoje ir Latvijoje. Jų siūlymo laikotarpis – nuo 2024 m. birželio 14 d. iki 2024 m. birželio 25 d., ateityje įmonei pasiliekant galimybę padidinti emisiją iki 4 mln. Eur. Obligacijų išpirkimo data – 2026 birželio 28 d.

Šia obligacijų emisija AB „Agathum“ siekė refinansuoti 2021 m. išleistas 3 mln. Eur dydžio obligacijas (ISIN LT0000405425) ir panaudoti kitiems bendriesiems įmonės tikslams.

„Džiaugiamės, kad mūsų pasiūlymas sudomino išties daug investuotojų – taip pat ir mažųjų: iš viso į emisiją investavo net 236 investuotojai, t. y. penkis kartus daugiau nei pirmosios emisijos leidimo metu. Tad, galima sakyti, kad mūsų žingsnis į viešąjį platinimą buvo teisingas ir investuotojų laukiamas. Be to, džiugina tiek naujų, tiek esamų investuotojų pasitikėjimas: pirmosios emisijos investuotojai gan aktyviai perkėlinėjo savo investicijas į naująją emisiją – pusė jų nusprendė investuoti toliau“, – aptardamas emisijos platinimo rezultatus sako AB „Agathum“ direktorius Algirdas Pukis. 

Bendrasis obligacijų poreikis buvo 34 % didesnis nei renkama suma: paklausa siekė 2 667 000 Eur: 952 400 Eur esamų obligacijų keitimas į naujas ir 1 724 600 Eur naujų investicijų poreikis.

Didžioji dauguma investavo nedideles sumas iki 10 000 Eur – tokių investuotojų yra net 209. Buvo patenkinti visi prašymai iki 5 000 Eur, sumos virš šios ribos tenkintos 40 %. Didžiausia nauja alokacija – 205 tūkst. Eur.

Bendrovei taip pat pavyko pritraukti investuotojų iš Latvijos – tarp įsigijusiųjų jie sudaro 15 %.

APIE AB „AGATHUM“

Įmonės verslo modelis – investicijos į strategiškai gerose lokacijose esančius, didesnį pelną generuojančius nekilnojamojo turto objektus su ilgalaikiais nuomininkais.

2024 m. pradžios duomenimis, bendrovė valdė NT portfelį, kurį sudarė 27 863 kv. m komercinės paskirties NT, jo nuomos užimtumas siekia 98 proc.

Reikšminga AB „Agathum“ kapitalo dalis – 4,37 mln. Eur – laikoma vertybiniuose popieriuose (akcijos, obligacijos, ETF), į kuriuos investuojama laikantis buy-and-hold strategijos, apimant didžiausias pramonės šakas bei sektorius.

Iš viso bendrovė valdo per 20 mln. Eur turtą, iš jų NT – 15,5 mln. Eur.

Pranešimą paskelbė: Bernadeta Buzaitė, MB Trys mergelės

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Pasaulinėje parodoje „MIPIM“ – dėmesys pažangiems Vilniaus plėtros projektams

Pasaulinėje parodoje „MIPIM“ – dėmesys pažangiems Vilniaus plėtros projektams

Kovo 10–14 d. Kanuose, Prancūzijoje įvyko viena didžiausių nekilnojamo turto parodų „MIPIM“. Tarptautinėje arenoje inovatyvius sprendimus, investicinius projektus ir sostinės plėtros planus pristatė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. „MIPIM“ parodoje, į kurią susirenka įtakingiausi NT plėtotojai, architektai, urbanistai ir investuotojai, sostinė dalyvauja nuo 2003 m. Šiais metais svarbiausiame nekilnojamo turto rinkos renginyje Vilnius, kartu su partneriais, […]


O – sala, dar neatrasta gamtos oazė šalia Kauno.

O – sala, dar neatrasta gamtos oazė šalia Kauno.

O – sala – taip savo projektą Nemuno pakrantėje vadina jo kūrėjai. Kruopščiai puoselėjamas kvartalas Kauno marių regioninio parko apsuptyje jau sulaukė pirmųjų  gyventojų, tarp kurių bus ir artimi projekto „O sala“ bičiuliai.    Patiko nesavanaudiškas požiūris „Jei ieškotumėte panašios vietos pagrindiniam būstui ar vasarnamiui, Kauno regione tokios tikrai nerastumėte. O ir visoje Lietuvoje tokią […]


Tyrimas: gyventojai nemano, jog šie metai bus kitokie – skolintis neskubės, daug sutaupyti nesitiki

Tyrimas: gyventojai nemano, jog šie metai bus kitokie – skolintis neskubės, daug sutaupyti nesitiki

Įvertinę šeimos finansines perspektyvas, 25 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog 2025 metai bus geresni nei 2024-ieji, 42 proc. nurodo, jog šie metai bus tokie patys kaip praėjusieji, o 19 proc. įsitikinę, jog 2025 metai bus prastesni – tokias tendencijas atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu atliktas „Kreda“ grupės žinomumo ir gyventojų bei įmonių finansinių paslaugų […]


Kaune atidaroma pirmoji „HalfPrice“ – pasaulyje garsių prekės ženklų parduotuvė

Kaune atidaroma pirmoji „HalfPrice“ – pasaulyje garsių prekės ženklų parduotuvė

AB „Baltic Shopping Centers“, Kaune valdanti prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“, tęsia šalia esančiame sklype, Islandijos pl. 30, kuriamo daugiafunkcio nekilnojamojo turto projekto plėtrą. Šiuo metu teritorijoje veikia didžiausio pasaulyje greitojo maisto restoranų tinklo „McDonald‘s“ restoranas, vokiečių mažų kainų parduotuvių tinklo „Lidl“ parduotuvė, vienintelė prancūzų sporto milžinės parduotuvė Kaune „Decathlon“, o kovo 15 d. čia […]


Baltijos šalių paskolų rinka: 2025-ieji prasideda optimistiškai, tačiau rizikos išlieka

Baltijos šalių paskolų rinka: 2025-ieji prasideda optimistiškai, tačiau rizikos išlieka

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Baltijos šalių paskolų rinka 2025 metus pradėjo su teigiamais pokyčiais: tiek būsto, tiek verslo paskolų segmentuose matome augimą, kurį skatina Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų mažinimo politika. Tačiau nors skolinimosi apimtys auga, išlieka svarbios rizikos, kurios gali lemti ateities tendencijas. Būsto paskolų rinka įsibėgėja Viena […]


Pastatų tvarumo sertifikavimas Baltijos šalyse: kas formuoja rinką ir kokios tendencijos laukia ateityje?

Pastatų tvarumo sertifikavimas Baltijos šalyse: kas formuoja rinką ir kokios tendencijos laukia ateityje?

Baltijos šalių nekilnojamojo turto (NT) rinkoje tęsiasi tvarumo sertifikavimo banga – 2024 metais sertifikuotų pastatų kiekis išaugo 15 proc. iki 278 pastatų. Tvaraus NT lydere išliko Lietuva, kur pernai sertifikuotų NT objektų portfelis pagausėjo 18 vnt. iki 142 pastatų. Latvijoje jų skaičius atitinkamai augo 13 vnt. iki 70, Estijoje – 5 vnt. iki 66 sertifikuotų […]