Rekordinis būsto pasiūlos pikas didmiesčiuose: rinka svyra į pirkėjų pusę

Gegužės mėnesį Lietuvos pirminėje nekilnojamojo turto rinkoje užfiksuoti du iš pažiūros prieštaringi reiškiniai: istorinis pasiūlos šuolis ir pastebimai sulėtėjęs pardavimų tempas sostinėje. „Citus“ NT analitikė Ugnė Žiogelė pastebi, kad šie signalai rodo rinkos lūžį. Šiais metais dominavusi pardavėjų rinka baigiasi, o vystytojai ir pirkėjai įžengė į subalansuotą fazę, kurioje pastarieji įgyja vis daugiau svertų.

Sostinės pirminė rinka gegužę pasipildė net 1089 naujais butais devyniuose skirtinguose projektuose. Šiuo metu bendra pasiūla Vilniuje pasiekė visų laikų viršūnę – rinkoje esantys 6436 būstai atveria plačias pasirinkimo galimybes pirkėjams tiek ekonominėje, tiek prestižinėje klasėje. Tačiau šiuo pasiūlos bumu gegužę pirkėjai nepasinaudojo – parduoti 512 būstų. Tai yra kukliausias rezultatas nuo 2025 m. liepos ir 16,6 proc. mažiau nei prieš mėnesį. 

Gegužę butai Vilniuje pabrango 0,2 procento, o vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4001 eurą. Tam didžiausią įtaką darė ne vystytojų veiksmai ar kainų kėlimas, o reikšmingiau pasipildžiusi vidutinės ir prestižinės klasės pasiūla. Analizuodama pirkėjų elgseną, U. Žiogelė atkreipia dėmesį, kad tikėtis naujų pardavimų rekordų šiemet jau nebevertėtų. 

U. Žiogelė pažymi, kad iš pirmo žvilgsnio rinkoje susidaro paradoksas, kuomet pasirinkimas yra didžiausias istorijoje, o aktyvumas slopsta.

„Tikrai negalime sakyti, kad rinka persipildė ar prognozuoti artėjančios krizės. Tai greičiau klasikinis perėjimas iš pardavėjų rinkos į subalansuotą stadiją. Pardavimų mažėjimą galima paaiškinti ne tik palūkanomis bei infliacija, bet ir psichologiniu faktoriumi. Geopolitiškai pastarieji mėnesiai buvo neramūs, o po incidento, kai į Lietuvos teritoriją įskrido dronas, visuomenėje kilęs nerimas paskatino dalį pirkėjų laikinai atidėti sandorius. Visgi dabartinė situacija yra nepalyginamai stabilesnė nei 2022 metais, kuomet rinka patyrė tikrą geopolitinį ir makroekonominį šoką dėl karo Ukrainoje, rekordinės infliacijos bei staigaus EURIBORO šuolio“, – sako „Citus“ analitikė.

Klaipėdoje ir Kaune – pardavimai augo

Kaune ir Klaipėdoje gegužę situacija buvo kitokia. Kaune buvo fiksuotas pasiūlos rekordas – rinka pasipildė 328 naujais turtiniai vienetais. Bendras asortimentas laikinojoje sostinėje išaugo iki 1489 būstų ir tapo plačiausias nuo pat 2017 metų. Gegužę Kaune parduoti 124 būstai – tai yra 9,7 proc. daugiau nei balandį, lyginant su praėjusių metų geguže fiksuojamas net 82,4 procentų metinis augimas. Vidutinė kaina Kaune per mėnesį pasistiebė nuo 3300 iki 3421 euro už kvadratinį metrą. 

Klaipėdoje pasiūla augo nuosaikiai, rinka pasipildė 59 butais. Bendra uostamiesčio pasiūla pasiekė 720 būstų, o tai yra beveik 6 procentais daugiau nei balandį. Gegužę Klaipėdoje parduoti 28 butai, iš kurių trečdalis realizuotas viename projekte. Tai lėmė 22 procentų mėnesinį augimą, o lyginant su pernai metų geguže, uostamiesčio pardavimai šovė į viršų net 75 procentais. 

„Klientams dabar yra palankus metas rinktis, nes didžiulė pasiūla leidžia neskubant ieškoti būsto įvairiuose rajonuose, vertinant skirtingus kainos rėžius, išplanavimus ir kvadratūras. Visgi kainų kritimas kol kas neprognozuojamas, tad perkant vėliau galima tikėtis brangesnių kainų. Ypač dėl statybų medžiagų brangimo. Tikėtina, kad vystytojai, konkuruodami dėl pirkėjų dėmesio, bus linkę siūlyti ne nuolaidas, o papildomas vertes. Rugsėjį, nuslūgus pirmajai psichologinio nerimo bangai ir rinkai adaptavusis prie geopolitinio fono, pirkėjai turėtų grįžti prie suplanuotų sandorių įgyvendinimo“, – sako U. Žiogelė. 

*„Citus“ analitikai, vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuoja preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis dėl butų, loftų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad didžioji jų dalis formaliai priskiriama butams, be to, kotedžai paprastai konkuruoja dėl tų pačių pirkėjų. Iš einamojo mėnesio rezultato nėra eliminuojami rinkos preliminariųjų sutarčių nutraukimai, nes jie dažniausiai susiję su ankstesnių mėnesių pardavimais, todėl neparodo tikrojo einamojo laikotarpio paklausos. Dėl tos pačios priežasties kartais mėnesio statistika išauga, kai vienu metu į apskaitą įtraukiami pavėluotai įregistruoti sandoriai (anksčiau sudaryti susitarimai) – taip konkretaus mėnesio rezultatas laikinai padidėja. Visi duomenys yra preliminarūs ir gali būti tikslinami, tačiau ilgesniu laikotarpiu galutinės tendencijos išlieka tos pačios.

Pranešimą paskelbė: Eglė Bačionytė, UAB CITUS