Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) surengtame seminare valstybinės žemės patikėtiniams aptarti aktualūs Žemės įstatymo pakeitimai, susiję su kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuoma. Nuotoliniame seminare dalyvavo daugiau kaip 260 savivaldybių, verslo ir kitų institucijų atstovų.
Pasak NŽT Žemės patikėtinių valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos Vilijos Gritėnienės, Tarnybos, kaip priežiūros institucijos, nuolat teikiamų konsultacijų ir organizuojamų seminarų pagrindinis tikslas yra padėti savivaldybėms tinkamai administruoti jų valdomą valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose bei pasirengti būsimiems pokyčiams, kai nuo 2027 m. sausio 1 d. savivaldybėms bus perduotas valstybinės žemės valdymas ir kaimo teritorijose.
„Šio seminaro temą pasirinkome neatsitiktinai. Nuo gegužės 1 d. valstybinės žemės nuomos aukcionų organizavimas miestuose ir miesteliuose perduotas savivaldybėms. Nuo kitų metų savivaldybės organizuos valstybinės žemės nuomą ir kaimiškose teritorijose. Todėl siekiame kuo labiau padėti savivaldybėms formuoti vienodą teisės aktų taikymo praktiką valdant valstybinę žemę bei padėti specialistams išvengti pasikartojančių klaidų“, – sako V. Gritėnienė.
Seminaro dalyviams pristatyti svarbiausi teisinio reguliavimo pokyčiai, kuriais privalu vadovautis sudarant valstybinės žemės nuomos sandorius ar valstybinę žemę perduodant neatlygintinai naudotis. Nuo gegužės 1 d. pasikeitė ir kriterijai, kuriems esant teikiama NŽT išvada dėl sandorio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams.
Seminaro metu pabrėžta, kad valstybinės žemės sklypų nuomos sąlygos turi būti orientuotos į racionalų žemės naudojimą bei atitikti galiojančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus ir nustatytą žemės naudojimo paskirtį.
Taip pat akcentuota, kad sprendimus dėl savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės nuomos ir jos perdavimo neatlygintinai naudotis priima savivaldybių merai, o informacija apie priimtus sprendimus turi būti skelbiama viešai.
Seminare pristatytos naujos sąlygos dėl galimybės statyti ar rekonstruoti statinius išnuomotoje valstybinėje žemėje, aptartos atlyginimo už tokią galimybę taikymo išimtys bei praktiniai aspektai, aktualūs tiek savivaldybėms, tiek žemės naudotojams.
Daug dėmesio skirta ir praktiniams valstybinės žemės nuomos sutarčių rengimo klausimams – aptarti nuomos terminų nustatymo principai, nuomojamo žemės sklypo dydžio pagrindimo reikalavimai bei dažniausiai pasitaikančios klaidos.
NŽT specialistai taip pat pristatė po Žemės įstatymo pakeitimų atnaujintą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Aptartos dažniausiai pasitaikančios sistemos naudojimo klaidos, galinčios turėti įtakos rengiamų sutarčių projektų kokybei ir jų atitikčiai teisės aktų reikalavimams.
Pasak V. Gritėnienės, bendri savivaldybių veiklos rezultatai gerėja. Administruojant valstybinę žemę ir sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus nustatoma vis mažiau pažeidimų ir trūkumų, o likusių neatitikimų būtų galima išvengti nuosekliai ir atidžiai taikant teisės aktų reikalavimus.
Išsamius NŽT vykdomos valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolės statistinius duomenis galima rasti viešoje interaktyvioje švieslentėje.
Švieslentėje skelbiama nuo 2025 m. kaupiama informacija apie NŽT atliktas valstybinės žemės sandorių patikras ir priimtų išvadų tipus. Ji leidžia stebėti bendrą situaciją, palyginti skirtingų savivaldybių rezultatus bei vertinti pokyčius laikui bėgant. Šie duomenys svarbūs ne tik vykdant valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą, bet ir padeda pačioms savivaldybėms tobulinti darbo praktiką bei užtikrinti skaidresnį valstybinės žemės administravimą.
Pranešimą paskelbė: Ruslanas Golubovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Sendvario seniūnijoje statomas naujas Mazūriškių darželis keičiasi kiekvieną dieną. Čia intensyviai vykstantys tiek vidaus, tiek lauko darbai leidžia vis ryškiau matyti būsimą modernią ugdymo erdvę, kuri jau šį rudenį priims iki 150 mažųjų rajono gyventojų. „Mazūriškių darželio projektas Sendvario seniūnijai – ypač svarbus. Ši nauja ugdymo įstaiga padės užtikrinti daugiau vietų vaikams ir patogesnes sąlygas […]
Pašilaičiai šiandien išgyvena vieną didžiausių pokyčių per pastaruosius dešimtmečius. Rajone kyla nauja mokykla su baseinu, planuojamas naujas darželis, kuriamos žaliosios erdvės, skverai, gerinama infrastruktūra. Kartu su šiomis miesto investicijomis Leičių gatvėje netrukus prasidės ir vieno ambicingiausių gyvenamųjų kvartalų Vilniuje statybos. „REWO Leičiai“ projektui (I ir II etapams) jau išduotas statybos leidimas, o pirmieji darbai startuos […]
Susidomėjimas būstu Lietuvoje išlieka aukštas – 28 proc. gyventojų svarsto arba planuoja įsigyti būstą per artimiausius dvejus metus, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pasak ekonomisto, nors palūkanų normoms nustojus kristi pirkėjų aktyvumas turėtų kiek atslūgti, papildomą impulsą nekilnojamojo turto (NT) rinkai gali suteikti nuo rugpjūčio keičiami pradinio įnašo reikalavimai bei gyventojus jau pasiekusios […]
2026 m. gegužės 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Plačiai išreklamuota valstybės paramos būstui įsigyti priemonė tapo technine apgaule šeimoms ir asmenims, kurie patikėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažadu, teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotoja, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Edita Rudelienė. Antradienį paraiškų […]
Nuo gegužės 1 d. valstybinės žemės nuomos aukcionus miestuose ir miesteliuose organizuoja savivaldybės. Aukcionai vyksta elektroniniu būdu per www.evarzytynes.lt, o informacija apie nuomojamus valstybinės žemės sklypus skelbiama savivaldybių interneto svetainėse. Iki 2026 m. pabaigos valstybinės žemės nuomos aukcionus kaimiškose teritorijose ir toliau vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Nuo 2027 m. sausio 1 d., savivaldybėms perėmus valstybinės […]
Būsto įperkamumas Lietuvoje pastaruoju metu gerėjoir padėtis jau beveik grįžo į priešpandeminį lygį, to priežastis – itin sparčiai augantys atlyginimai. Deja, būsto kainos augo ir toliau, o dėl to vis didesnei daliai pirkėjų didžiausia kliūtimi tampa pradinis įnašas. Perkant 50 kv. metrų būstą Vilniuje, pradiniam įnašui gali prireikti apie 25 000 eurų. Tokiai ar didesnei […]