„Via Lietuva“ baigia vieno svarbiausių tiltų Kėdainiuose per Nevėžio upę rekonstravimo darbus ir sekmadienį atidarė tiltą eismui. Naujai pastatytas tiltas, esantis Tilto gatvėje, yra strategiškai svarbi jungtis, užtikrinanti sklandų susisiekimą per Nevėžio upę, kuri dalija šį miestą į dvi dalis. Nors po tilto atidarymo galimi trumpalaikiai eismo ribojimai baigiamųjų darbų atlikimui, Kėdainių miesto gyventojai ir svečiai jau gali naudotis nauju statiniu.
Eismas tiltu, esančiu valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,3 km, 2023 m., įvykus statinio kraštinės sijos griūčiai buvo apribotas, o nuo 2024 m. rugsėjo buvo uždarytas dėl būtinybės atlikti esminius rekonstravimo darbus.
„Kėdainių tilto remontas buvo ilgas ir sudėtingas, pareikalavęs daug darbo, kantrybės ir, žinoma, ne vieno papildomo kilometro apvažiavimų. Turbūt buvo momentų, kai net navigatoriai pradėjo galvoti, kad šio tilto apskritai nebėra. Bet šiandien galime pasakyti – verta buvo palaukti. Tiltas sugrįžo atnaujintas, saugesnis ir pasiruošęs dar ilgai tarnauti miestui bei žmonėms“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Šio tilto rekonstravimas – svarbus žingsnis užtikrinant saugų, patogų ir sklandų susisiekimą Kėdainiuose. Tai ne tik infrastruktūros atnaujinimas, bet ir investicija į gyventojų kasdienio gyvenimo kokybę bei regiono ekonominį gyvybingumą. Nuosekliai tęsiame darbus visoje Lietuvoje, siekdami spręsti ilgus metus kauptas tiltų būklės problemas ir užtikrinti jų patikimumą ateityje“, – akcentuoja „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
Atsižvelgiant į tilto būklę, pažaidas ir šiuo metu taikomus reikalavimus statinio laikomajai galiai ir pastovumui, statant naują tiltą atlikti šie darbai: rekonstruotos krantinės ir tarpinės atramos, įrengta nauja plieno-betono perdanga, pereinamosios plokštės, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistema, hidroizoliacija, paklota nauja asfalto danga, sumontuoti metaliniai atitvarai ir turėklai bei įrengtas apšvietimas.
Po rekonstravimo tilto ilgis siekia 87,75 metro. Važiuojamojoje dalyje įrengtos dvi 3,25 metro pločio eismo juostos. Bendras važiuojamosios dalies asfalto dangos plotis kartu su apsauginėmis juostomis siekia 8 metrus. Važiuojamoji dalis pritaikyta normatyviniams B kategorijos gatvės reikalavimams, o šalitilčiai išplatinti ir pritaikyti pėsčiųjų bei dviratininkų eismui, užtikrinant saugų ir patogų judėjimą abiem kryptimis. Dėl šių sprendinių padidėjo bendras tilto plotis, kartu optimizuojant važiuojamosios dalies parametrus.
Tiltas per Nevėžį buvo pastatytas 1962 metais, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis projektavimo normomis. Pastaraisiais metais jo būklė sparčiai blogėjo dėl amžiaus ir išaugusio eismo intensyvumo – buvo fiksuojami dangos pažeidimai, vandens kaupimasis, deformacijos ir kiti defektai.
Rekonstravimo darbus atliko UAB „Kauno keliai“. Projekto vertė – daugiau nei 3,7 mln. eurų su PVM.
„Via Lietuva“ akcentuoja, kad Lietuvos tiltų būklė pastaraisiais metais kelia vis didesnį susirūpinimą – per septynerius metus blogos būklės tiltų skaičius išaugo nuo 63 iki 140. Labai blogos būklės statiniams sutvarkyti reikalingos investicijos viršija 600 mln. eurų, o tam, kad visi šalies tiltai pasiektų bent tenkinančią būklę, reikėtų apie 1 mlrd. eurų.
Reaguodama į šią situaciją, „Via Lietuva“ nuosekliai pereina prie plataus masto tiltų atnaujinimo programos ir iki 2028-ųjų pabaigos ketina sutvarkyti net 105 kritinės būklės tiltus.
Apie AB „Via Lietuva“
„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
Pranešimą paskelbė: Vytenis Radžiūnas, AB Via Lietuva
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]