Laisvės salos ir jų kūrėjai: KTU pradeda tirti Lietuvos architektų palikimą Šiaurės Amerikoje
Kauno technologijos universitetas (KTU) pradeda įgyvendinti projektą, kurio metu bus tiriamas Lietuvos dipukų (angl. Displaced people) – Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių architektų – kūrybinis palikimas Šiaurės Amerikoje.
Projektu „Laisvės salos: architektūrinis Lietuvos dipukų palikimas Šiaurės Amerikoje“ bus siekiama labiau išplėsti Lietuvos architektūros istoriografiją, atskleisti mažai nagrinėtą diasporos paveldą ir jo tipologinę, stilistinę bei ideologinę įvairovę. Taip pat – ištirti pabėgėlių architektų indėlį į bendrą Šiaurės Amerikos architektūrinę raidą ir globalų modernizmo diskursą.
Pasak šio projekto vadovo KTU Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos centro vadovo dr. Vaido Petrulio, išsamus tyrimas leis reikšmingai praplėsti ne tik lietuvišką, bet ir globalią moderniosios architektūros istoriografiją.
„Vadinamųjų dipukų architektūra gimė iš tremties patirčių ir politinių aplinkybių. Karo pabėgėlių architektų darbai egzilyje atskleidžia tiek lietuviškojo modernizmo įvairiovę, tiek diasporos atsparumo strategijas, tiek ir kultūrinės tapatybės išsaugojimo siekius, – teigia KTU dr. V. Petrulis.
Jo teigimu, tai – labai reikšmingas mūsų architektūros istorijos puslapis, tačiau iki šiol jis tyrinėtas gana fragmentiškai.
„Suformuluoti gilų, nuoseklų, išsamų pasakojimą, lokalizuojantį dipukų kartos darbus pasauliniame ir lietuviškame kontekste – pagrindinė šio projekto ambicija“, – teigia KTU mokslininkas.
Planuojama, kad pagrindinis šio projekto rezultatas bus mokslo monografija anglų kalba, leidžiama KTU leidykloje. Taip pat suplanuota keletas pranešimų konferencijose ir publikacijų tarptautiniuose mokslo leidiniuose.
Projekto tyrėjų grupei vadovaujantis KTU dr. V. Petrulis taip pat yra Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys, kelių monografijų ir knygų architektūros temomis autorius.
Vyresnioji projekto mokslo darbuotoja dr. Brigita Tranavičiūtė yra sukaupusi solidžios istorikės patirties diasporos studijose, paskelbusi mokslo straipsnių ir skaičiusi pranešimų diasporos tema, taip pat ji yra monografijos „Jonas Mulokas: architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“ bendraautorė (kartu su V. Petruliu ir Pauliumi Tautvydu Laurinaičiu). Projekto jaunesnioji mokslo darbuotoja Viktorija Vitkauskaitė yra Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto doktorantė.
Projektas įgyvendinamas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamos Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos lėšomis.
Pranešimą paskelbė: Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas
Rekomenduojame
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
