Į nekilnojamojo turto (NT) rinką šių metų pirmąjį pusmetį gali būti papildomai įlieta iki 500 mln. eurų, prognozuoja rinkos ekspertai. Jų teigimu, tam įtakos turi net keli veiksniai, tarp jų ir antrosios pensijų pakopos lėšos. Panašu, kad dalis lėšų bus skirtos ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui: pirkėjai, rinkdamiesi būstą sau ar investicijai, vis dažniau vertina ne tik kainą, bet ir tokius faktorius kaip galimybė iškart naudotis įsigytu turtu. Panašią tendenciją pastebi ir verslo interjero specialistai: pasak jų, išbaigti interjero sprendimai tampa vis aktualesni ir reikšmingai prisideda prie galutinės NT objekto vertės.
Ekspertai sutaria, kad kylant tiek seno, tiek naujo būsto kainoms, vis reikšmingiau būsto vertę kuria nebe tik perkamas plotas, bet ir jame kuriamas pojūtis. Tai svarbu tiek besirenkantiems pirmąjį būstą, tiek investuojantiems į nuomą: gerai suplanuotas, estetiškas ir lengvai pritaikomas būstas ne tik greičiau randa nuomininką, bet ir išlaiko didesnę vertę.
„Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Raimondas Reginis atkreipia dėmesį, kad po itin aktyvių 2025 metų, šiuo metu NT rinka pradeda keisti tempą – ankstesnį augimą iš dalies lėmęs „spyruoklės“ efektas jau silpsta.
„Per 2025 metus Lietuvoje būstui įsigyti išleista apie 4,5 mlrd. eurų – tai yra visų laikų rekordas. Tačiau pastaraisiais mėnesiais matome, kad sandorių skaičius šiek tiek mažėjo, lyginant su tais pačiais mėnesiais pernai, o tai rodo, kad rinka pasiekė tam tikrą augimo ribą ir stabilizuojasi“, – šią savaitę vykusiuose verslo pusryčiuose su IKEA kalbėjo R. Reginis.
Auga „nei naujas, nei senas“ segmentas
Pasak „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovo, didžiausias iššūkis vartotojams šiuo metu – būsto įperkamumas. Net ir stabilizavusis paskolų sąlygoms, didelei daliai gyventojų įsigyti naujos statybos būstą išlieka sudėtinga.
Dėl to stiprėja pigesnio ir tarpinio, „nei naujas, nei senas“ NT segmento paklausa – maždaug prieš 10–25 metus statyti ar bent prieš dešimtmetį atnaujinti būstai. Šie objektai tampa kompromisu tarp kainos ir kokybės, kurią neretai padeda pagerinti atnaujintas interjeras, sako R. Reginis.
„Šiandien pirkėjai dažnai priversti rinktis tarp kokybės ir kainos. Ekonominės klasės būstas išlieka itin patrauklus, o senesnės statybos butai parduodami greičiausiai. Dabar lengviausia parduoti pigiausią būstą – senos statybos daugiabutyje, kuris galbūt ne toks patrauklus, bet yra labai daug žmonių, kuriems tiesiog reikia būsto, o brangesnio ir kokybiškesnio įsigyti negali. Dėl to pigių būstų segmente yra tikrai didelė paklausa ir didelis kainų šuolis“, – pažymi R. Reginis.
Būstas kaip patirtis: vertės ieškoma per unikalumą
Pasak Giedrės Ališauskaitės, IKEA Verslo klientų padalinio vadovės, šiandien būstą tiek sau, tiek nuomai įsirengiantiems gyventojams vis didesnę reikšmę turi bendras erdvės pojūtis ir tai, kokią emociją kuria gyvenamoji aplinka. Prekybos sektoriui tai reiškia, kad nebepakanka vartotojui siūlyti prekės – vis dažniau reikalingi individualūs sprendimai.Pasak G. Ališauskaitės, tai nebūtinai reiškia didesnes išlaidas, veikiau tikslingus ir iki detalių apgalvotus sprendimus, kurie būtų pritaikyti konkrečiam žmogui, jo kasdieniams įpročiams ir poreikiams.
„Požiūris į būstą yra pasikeitęs. Būstas tampa tarsi tam tikro gyvenimo etapo pasirinkimu: žmonės nori patogiai ir gerai gyventi čia ir dabar, bet jei gyvenimo situacija pasikeistų ateityje, tas būstas turi būti lengvai pakeičiamas. Todėl pirkėjui tampa svarbu nebe tik kaina, bet lygiai taip pat ir būsto likvidumas – kad prireikus būstas būtų lengvai parduodamas, išnuomojamas ar kitaip adaptuojamas“, – sako G. Ališauskaitė.
Praktikoje tai reiškia aiškiai pagal paskirtį suplanuotas erdves, funkcionalius baldus, per akcentinius interjero sprendimus lengvai atnaujinamą stilistiką, o tai ypač aktualu nuomojamuose ar ketinamuose nuomoti būstuose. G. Ališauskaitė akcentuoja, kad tokie sprendimai neturi reikalauti didelių išlaidų – svarbiausia įvairialypis erdvės pritaikomumas ir gebėjimas joje atliepti skirtingus gyventojų poreikius. Būtent į tai šiandien vis dažniau orientuojasi personalizuotus interjero sprendimus kuriantys bendrovės specialistai.
„Prekybos sektorius atitinkamai juda nuo produkto prie sprendimo. Žmonėms svarbu ne tik baldai ar daiktai, bet visa visuma – kaip erdvė atrodo, kaip ji veikia ir kokį jausmą kuria. Parduodami sprendimus ne tik išsprendžiame kliento problemą, bet ir kiekvienu atveju sukuriame jam individualų sprendimą, leidžiantį atspindėti unikalų ryšį su gyvenamąja aplinka ir lanksčiai pritaikyti turimą erdvę kiekvieno gyvenimo etapo poreikiams“, – pastebi G. Ališauskaitė.
Apie IKEA:
IKEA yra baldų ir interjero prekių mažmeninės prekybos įmonė, įkurta Švedijoje 1943 metais. Bendrovė į Baltijos šalis įžengė 2013 m., kai Vilniuje buvo atidaryta pirmoji IKEA parduotuvė. Iš viso Baltijos šalyse šiuo metu veikia 9 IKEA pirkėjų aptarnavimo vietos: parduotuvės Vilniuje, Rygoje (atidaryta 2018 m.) ir Taline (atidaryta 2022 m.), taip pat prekių užsakymo ir atsiėmimo vietos Kaune, Šiauliuose, Liepojoje (Latvija), Tartu (Estija). Pirmoji IKEA mažoji parduotuvė atidaryta 2025 m. liepos mėn. Pernu (Estija), o 2026 m. kovą ir Klaipėdoje, Lietuvoje. IKEA mažmeninės prekybos bendrovėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iš viso dirba apie 1600 darbuotojų.
IKEA siūlo gero dizaino, patogius, kokybiškus namų įrengimo sprendimus už prieinamą kainą, kurie gaminami tausojant aplinką ir rūpinantis žmonių gerove.
Nuo 2024 m. pabaigos Baltijos šalių IKEA mažmeninės prekybos įmonės priklauso „Inter IKEA Group“.
Pranešimą paskelbė: Viktorija Smirnovaitė, UAB „Bosanova”
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]