Nuo gegužės mėnesio Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt) skelbs naujausius šalies lazerinio skenavimo erdvinius duomenis, gautus naudojant pažangią LiDAR technologiją. Ši technologija leidžia itin tiksliai fiksuoti žemės paviršių ir jame esančius objektus, todėl tampa svarbiu įrankiu planuojant teritorijas, vystant infrastruktūrą ir priimant duomenimis grįstus sprendimus.
LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) veikia lazerio impulsų principu. Transporto priemonėje (orlaivyje, automobilyje, dviratyje) įrengto ar žmogaus nešiojamo įrenginio siunčiami signalai atsispindi nuo žemės paviršiaus ir objektų, o grįžę atgal leidžia sudaryti itin detalų trimatį vaizdą. Sukuriamas vadinamasis taškų debesis, kuriame kiekvienas taškas turi tikslias koordinates ir atspindi realią aplinką. Kuo didesnis šių taškų tankis, tuo detalesnis ir tikslesnis galutinis modelis.
Nuotolinio skenavimo darbus Lietuvoje NŽT pradėjo organizuoti 2007 metais. Paskutinį kartą visa šalies teritorija buvo nuskenuota 2019–2022 metais. Tuomet pasiektas ne mažesnis nei 6,5 taško kvadratiniame metre tankis, leidęs sukurti patikimą visos Lietuvos paviršiaus modelį.
2025 metais NŽT pradėti lazerinio skenavimo darbai pasižymi reikšmingu kokybiniu šuoliu. Naujuose duomenyse taškų tankis padidintas iki ne mažiau kaip 15 taškų kvadratiniame metre. Tai leidžia dar tiksliau atvaizduoti tiek gamtinius, tiek žmogaus sukurtus objektus. Šie duomenys automatiškai klasifikuojami į skirtingas kategorijas: išskiriamas žemės paviršius, įvairaus aukščio augmenija, pastatai ir kiti elementai. Kadangi klasifikavimas atliekamas automatizuotai, kartais pasitaiko klaidingai suklasifikuotų duomenų, tačiau naudotojai gali juos papildomai apdoroti, išskirti papildomas kategorijas ir pritaikyti konkretiems poreikiams.
Surinkti LiDAR duomenys jau naudojami kuriant ir tobulinant valstybės informacines sistemas. Jie prisideda prie Teritorijų planavimo ir statybos vartų platformoje viešinamo 3D žemėlapio kūrimo, kuris leidžia gyventojams, verslui ir institucijoms aiškiau matyti aplinką ir planuojamus pokyčius.
NŽT pažymi, kad didėjant duomenų tikslumui, keliami ir aukštesni techniniai reikalavimai jų naudojimui. Naujausiuose rinkiniuose taikomas pažangesnis duomenų įrašymo formatas, todėl dalis senesnių ar atviro kodo programinių sprendimų gali jų neatpažinti.
Pranešimą paskelbė: Ruslanas Golubovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]