Vilniuje galima rasti ir pastatų, stovinčių jau kelis šimtus metų bei atrodančių puikiai, ir vos prieš kelis dešimtmečius pastatytų daugiabučių, atrodančių, tarsi tuoj sugrius. Kas lemia pastatų ilgaamžiškumą? Ir koks likimas laukia šiuo metu statomų namų?
Nekilnojamojo turto (NT) vystymo kompanijos „Realco“ Projektų valdymo departamento vadovė Rima Kerienė pabrėžia, kad bet kurio pastato ilgaamžiškumas prasideda dar projektavimo stadijoje.
„Pastato gyvavimo trukmė „užprogramuojama“ priimant teisingus sprendimus būtent projektavimo etape. Tačiau ją įtvirtina tik preciziška statybos darbų kokybė ir teisingai parinktos, ilgaamžės medžiagos. Būtent dėmesys, atsakingumas ir kruopštumas kiekviename iš šių etapų ir yra lemiamas veiksnys, nubrėžiantis aiškią ribą tarp pastato trumpalaikiškumo ir ilgaamžiškumo“, – pasakoja R. Kerienė.
„Keturi architektai“ vadovo, architekto Luko Rekevičiaus nuomone, svarbiausias yra pastato aktualumas. Tiesa, jis iš karto priduria, jog lengvas, paprastas atsakymas, kaip apibrėžti šią sąvoką, apskritai neegzistuoja.
„Pasiekti, kad pastatas būtų aktualus, reiškia statyti jį taip, kad jis nesentų morališkai, estetiškai. Tokiu atveju netgi statybinės medžiagos yra „antrame plane“, nes jas nesunkiai galima pakeisti. O atsakymo į klausimą, kaip tą aktualumą pasiekti, architektai kasdien ieško visame pasaulyje“, – sako L. Rekevičius.
Kalbėdamas apie medžiagas, architektas atkreipia dėmesį, kad yra labai brangių statybinių medžiagų, kurios visiškai negarantuoja pastato estetikos ir sensta negražiai.
„Pavyzdžiui, ir šiuo metu Vilniuje turime nemažai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje naudotų, tuomet brangių aliuminio fasadų, kurie, praėjus 30 su trupučiu metų, tikrai neatrodo gražiai. Ir yra natūralios medžiagos – pavyzdžiui, plytos, akmuo ar čerpės – kurios sensta visiškai kitaip. Tarkime, po keliolikos metų net ir neprofesionalo akiai iš karto bus matyti, kuris pastatas dengtas tikromis čerpėmis, o kuris – tik jų imitacija“, – pavyzdį pateikia „Keturi architektai“ vadovas.
Gyvenamieji namai statomi šimtui metų
R. Kerienė atkreipia dėmesį, kad net ir pačios kokybiškiausios medžiagos bei optimalūs sprendimai patys savaime negarantuoja pastato ilgaamžiškumo – tam reikalinga ir kruopšti bei nuosekli jo priežiūra.
„Joks pastatas neegzistuoja vakuume. Jis pamažu dėvisi, yra nuolat veikiamas aplinkos ir, kaip bet kuris kitas daiktas, reikalauja priežiūros, remonto ir atnaujinimų“, – sako ji.
Kalbant apie teorinį pastatų gyvavimo laikotarpį, šiuo metu Lietuvoje svarbesniems objektams, tarp kurių yra ir gyvenamieji pastatai, taikomas 100 metų gyvavimo ciklas. Vis tik, pasak ekspertės, ši projekcinė trukmė yra sąlyginė ir yra įmanoma tik tuo atveju, jei pastatas bus tinkamai prižiūrimas visą gyvavimo laikotarpį.
R. Kerienė priduria, kad naujų pastatų statyboms nėra atlaidus ir Lietuvos klimatas – drėgmė bei dideli temperatūrų svyravimai tarp vasaros ir žiemos kelia papildomus reikalavimus bei iššūkius tiek medžiagoms, tiek technologiniams sprendimams.
Didėja estetikos ir aplinkos reikšmė
L. Rekevičius įsitikinęs, kad jei pastatas gražiai, estetiškai atrodo tik pirmuosius penkerius metus, tai iš esmės nieko nereiškia. Bet jei jis taip atrodo ir po 25-erių metų, jau galima sveikinti save su sėkme.
„Kad būtų įmanoma pasiekti tokią sėkmę, reikia labai gerai išsistudijuoti ir suprasti aplinką, kurioje tas naujas pastatas iškils. Tam reikia ir profesinio išmanymo, ir nuojautos, ir psichologijos, ir socialinės inžinerijos, ir, žinoma, talento“, – sako architektas.
Bendrovės „Realco“ Projektų valdymo departamento vadovė priduria, kad nereikėtų užmiršti ir pastaraisiais metais stipriai išaugusio žmonių sąmoningumo ir dėmesio pastatų estetinei išvaizdai, socialiniam ir kultūriniam kontekstui – dėl šios priežasties pastato ilgaamžiškumas bei patrauklumas šiandien suprantamas kur kas plačiau nei vien konstrukcinis patvarumas.
„Pastatas turi išlikti funkcionalus, atitikti žmogaus poreikius, besikeičiančius gyvenimo būdo standartus bei nesenti ne tik fiziškai, bet ir konceptualiai“, – apibendrina R. Kerienė.
Pasak jos, technologiškai pažangus, kokybiškai pastatytas ir gerai prižiūrimas pastatas gali stovėti ilgiau nei šimtą metų. Tačiau ar jis išliks aktualus bei patrauklus, priklauso ir nuo architektūrinės idėjos, urbanistinio konteksto ir gebėjimo taikliai atliepti ne tik esamo, bet ir būsimo laikmečio dvasią.
„Realco“ – viena didžiausių nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių Lietuvoje. Šiais metais veiklos 20-metį mininti įmonė plėtoja gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties projektus, kurie išsiskiria aukšta kokybe, inovatyviais sprendimais ir dėmesiu klientų poreikiams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Pranešimą paskelbė: Edgaras Batušan, Idea Prima
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtoms Statybos įstatymo pataisoms, kuriomis perkeliamos 2024 m. balandžio 24 d. priimtos Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo nuostatos. Šiuo metu Statybos įstatymo nuostatos neužtikrina visų Direktyvoje nustatytų reikalavimų įgyvendinimo. Dalis šioje direktyvoje numatytų reikalavimų įsigalioja š. m. gegužės 29 d., o kai kurie 2028 m. ir 2030 m. Direktyva […]
Atsinaujinančiame Vilkpėdės rajone vis labiau stiprėjant gyvenamajai plėtrai, pradėtas statyti A++ energinės klasės gyvenamasis daugiabutis su 49 butais – „Savanorių 214“. Projektą plėtoja nekilnojamojo turto vystytojas UAB „Acinus“, statybų pabaiga numatoma 2027 metų antrąjį ketvirtį. Savanorių prospekto pabaigoje, netoli Vaduvos gatvės kylančiame projekte numatyta įrengti 34–76 kv. m ploto butus, uždarą ir sutvarkytą teritoriją su […]