Įdėti skelbimą

NT ilgaamžiškumas: ar šiandien statomi namai išliks patrauklūs po kelių dešimtmečių?

1

NT ilgaamžiškumas: ar šiandien statomi namai išliks patrauklūs po kelių dešimtmečių?

Vilniuje galima rasti ir pastatų, stovinčių jau kelis šimtus metų bei atrodančių puikiai, ir vos prieš kelis dešimtmečius pastatytų daugiabučių, atrodančių, tarsi tuoj sugrius. Kas lemia pastatų ilgaamžiškumą? Ir koks likimas laukia šiuo metu statomų namų?  

Nekilnojamojo turto (NT) vystymo kompanijos „Realco“ Projektų valdymo departamento vadovė Rima Kerienė pabrėžia, kad bet kurio pastato ilgaamžiškumas prasideda dar projektavimo stadijoje.

„Pastato gyvavimo trukmė „užprogramuojama“ priimant teisingus sprendimus būtent projektavimo etape. Tačiau ją įtvirtina tik preciziška statybos darbų kokybė ir teisingai parinktos, ilgaamžės medžiagos. Būtent dėmesys, atsakingumas ir kruopštumas kiekviename iš šių etapų ir yra lemiamas veiksnys, nubrėžiantis aiškią ribą tarp pastato trumpalaikiškumo ir ilgaamžiškumo“, – pasakoja R. Kerienė.

„Keturi architektai“ vadovo, architekto Luko Rekevičiaus nuomone, svarbiausias yra pastato aktualumas. Tiesa, jis iš karto priduria, jog lengvas, paprastas atsakymas, kaip apibrėžti šią sąvoką, apskritai neegzistuoja.

„Pasiekti, kad pastatas būtų aktualus, reiškia statyti jį taip, kad jis nesentų morališkai, estetiškai. Tokiu atveju netgi statybinės medžiagos yra „antrame plane“, nes jas nesunkiai galima pakeisti. O atsakymo į klausimą, kaip tą aktualumą pasiekti, architektai kasdien ieško visame pasaulyje“, – sako L. Rekevičius.

Kalbėdamas apie medžiagas, architektas atkreipia dėmesį, kad yra labai brangių statybinių medžiagų, kurios visiškai negarantuoja pastato estetikos ir sensta negražiai.

„Pavyzdžiui, ir šiuo metu Vilniuje turime nemažai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje naudotų, tuomet brangių aliuminio fasadų, kurie, praėjus 30 su trupučiu metų, tikrai neatrodo gražiai. Ir yra natūralios medžiagos – pavyzdžiui, plytos, akmuo ar čerpės – kurios sensta visiškai kitaip. Tarkime, po keliolikos metų net ir neprofesionalo akiai iš karto bus matyti, kuris pastatas dengtas tikromis čerpėmis, o kuris – tik jų imitacija“, – pavyzdį pateikia „Keturi architektai“ vadovas.

Gyvenamieji namai statomi šimtui metų

R. Kerienė atkreipia dėmesį, kad net ir pačios kokybiškiausios medžiagos bei optimalūs sprendimai patys savaime negarantuoja pastato ilgaamžiškumo – tam reikalinga ir kruopšti bei nuosekli jo priežiūra.

„Joks pastatas neegzistuoja vakuume. Jis pamažu dėvisi, yra nuolat veikiamas aplinkos ir, kaip bet kuris kitas daiktas, reikalauja priežiūros, remonto ir atnaujinimų“, – sako ji.

Kalbant apie teorinį pastatų gyvavimo laikotarpį, šiuo metu Lietuvoje svarbesniems objektams, tarp kurių yra ir gyvenamieji pastatai, taikomas 100 metų gyvavimo ciklas. Vis tik, pasak ekspertės, ši projekcinė trukmė yra sąlyginė ir yra įmanoma tik tuo atveju, jei pastatas bus tinkamai prižiūrimas visą gyvavimo laikotarpį.

R. Kerienė priduria, kad naujų pastatų statyboms nėra atlaidus ir Lietuvos klimatas – drėgmė bei dideli temperatūrų svyravimai tarp vasaros ir žiemos kelia papildomus reikalavimus bei iššūkius tiek medžiagoms, tiek technologiniams sprendimams.

Didėja estetikos ir aplinkos reikšmė

L. Rekevičius įsitikinęs, kad jei pastatas gražiai, estetiškai atrodo tik pirmuosius penkerius metus, tai iš esmės nieko nereiškia. Bet jei jis taip atrodo ir po 25-erių metų, jau galima sveikinti save su sėkme.

„Kad būtų įmanoma pasiekti tokią sėkmę, reikia labai gerai išsistudijuoti ir suprasti aplinką, kurioje tas naujas pastatas iškils. Tam reikia ir profesinio išmanymo, ir nuojautos, ir psichologijos, ir socialinės inžinerijos, ir, žinoma, talento“, – sako architektas.

Bendrovės „Realco“ Projektų valdymo departamento vadovė priduria, kad nereikėtų užmiršti ir pastaraisiais metais stipriai išaugusio žmonių sąmoningumo ir dėmesio pastatų estetinei išvaizdai, socialiniam ir kultūriniam kontekstui – dėl šios priežasties pastato ilgaamžiškumas bei patrauklumas šiandien suprantamas kur kas plačiau nei vien konstrukcinis patvarumas.

„Pastatas turi išlikti funkcionalus, atitikti žmogaus poreikius, besikeičiančius gyvenimo būdo standartus bei nesenti ne tik fiziškai, bet ir konceptualiai“, – apibendrina R. Kerienė.

Pasak jos, technologiškai pažangus, kokybiškai pastatytas ir gerai prižiūrimas pastatas gali stovėti ilgiau nei šimtą metų. Tačiau ar jis išliks aktualus bei patrauklus, priklauso ir nuo architektūrinės idėjos, urbanistinio konteksto ir gebėjimo taikliai atliepti ne tik esamo, bet ir būsimo laikmečio dvasią.

„Realco“ – viena didžiausių nekilnojamojo turto (NT)  plėtros bendrovių Lietuvoje. Šiais metais veiklos 20-metį mininti įmonė plėtoja gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties projektus, kurie išsiskiria aukšta kokybe, inovatyviais sprendimais ir dėmesiu klientų poreikiams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Pranešimą paskelbė: Edgaras Batušan, Idea Prima

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]


Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje.  Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]


Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]