Ar lietuviams namuose viskas krenta iš rankų? Beveik pusė turto žalų – dėl netyčia sugadintų daiktų

Nukritęs kompiuteris, sudužęs telefonas ar netyčia sugadintas kitas buities daiktas – tokios kasdienės situacijos dažniausiai tampa gyventojų turto žalų priežastimi. „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, 2025 m. tokie incidentai sudarė beveik pusę (42 proc.) visų registruotų turto žalų.

„Per praėjusius metus iš viso išnagrinėjome virš 26 tūkst. gyventojų pranešimų apie turto žalą ir atlyginome daugiau kaip 19 mln. eurų nuostolių. Nors kalbant apie turto apsaugą dažnai galvojama apie gaisrus ar gamtines stichijas, mūsų duomenys rodo, kad gyventojai kur kas dažniau susiduria su paprastais buitiniais incidentais. Tačiau net ir sudužęs telefonas, televizorius, įskilusi kaitlentė ir panašūs atvejai gali pareikalauti nemenkų neplanuotų išlaidų“, – sako Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas.

Vandens žalos – tarp dažniausių namuose

Tarp dažniausiai nuostolius sukeliančių incidentų išsiskiria ir vandens padaryta žala būstams. Ji dažniausiai susijusi ne su gamtos stichijomis, o su buitinėmis situacijomis – trūkusiais vamzdžiais, sugedusia buitine technika, pavyzdžiui, skalbimo mašina ar indaplove ir užlietais kaimynais.

„Vandens žalos iš pradžių gali pasirodyti nedidelės, tačiau jų padariniai dažnai būna sudėtingi. Remonto darbai paprastai pradedami tik visiškai išdžiovinus patalpas, todėl procesas gali užtrukti. Jei vanduo namuose bėga ilgiau, pavyzdžiui, gyventojams išvykus atostogų, žala gali būti itin didelė – tiek finansine prasme, tiek dėl laiko, kurio prireikia suremontuoti būstą. Pernai „Swedbank“ atlygintos žalos dėl trūkusių vamzdžių kai kuriais atvejais siekė ir 40 tūkst. eurų“, – pažymi L. Garbenčius.

Gaisrai retesni, tačiau sukelia didžiausius nuostolius

Anot eksperto, didžiausius finansinius nuostolius gyventojų turtui sukelia gaisrai. 2025 m. registruota beveik 400 su gaisrais susijusių žalų, o didžiausia išmokėta suma siekė 125 tūkst. eurų.

„Gaisrai pasitaiko rečiau nei įvairūs buities incidentai, tačiau jų pasekmės dažniausiai būna labai skaudžios. Net ir nedidelis gaisras gali smarkiai apgadinti patalpas bei jose esantį turtą, o papildomų nuostolių dažnai padaro dūmai ar gesinant gaisrą naudojamas vanduo. Dėl to tokie įvykiai įprastai pareikalauja sudėtingesnio remonto ir didesnių išlaidų – vidutiniškai gaisro žala siekia apie 6 tūkst. eurų“, – sako L. Garbenčius.

Turtas nukenčia ir nuo stichijų bei vagysčių

Gyventojai taip pat susiduria ir su kitomis turto žalomis.Draudikai registruoja gamtinių jėgų sukeltus nuostolius, dažniausiai susijusius su stipresniu vėju ar sniegu, taip pat vagysčių ir vandalizmo atvejus. Pasitaiko ir situacijų, kai buitinė technika ar kiti prietaisai sugenda dėl elektros įtampos svyravimų.

„Daliai nelaimių namuose galima užkirsti kelią imantis paprastų prevencinių priemonių. Pavyzdžiui, svarbu pasirūpinti veikiančiu dūmų detektoriumi, nepalikti be priežiūros veikiančios buitinės technikos ar kitų elektros prietaisų, o ilgesniam laikui išvykstant iš namų verta imtis papildomo atsargumo – užsukti pagrindinį vandens ventilį ar paprašyti kaimynų kartais patikrinti būstą. Tokie veiksmai gali padėti išvengti didelių nuostolių“, – sako L. Garbenčius.

Pranešimą paskelbė: Petras Lingė, Swedbank Lietuvoje