Pastaraisiais dešimtmečiais Klaipėdos rajono priemiestinės teritorijos augo itin sparčiai. Gyventojų trauka į gamtą, ramesnę aplinką ir patogias gyvenimui vietas lėmė intensyvią, tačiau ne visuomet subalansuotą plėtrą. Reaguojant į šiuos iššūkius, Klaipėdos rajono savivaldybės iniciatyva buvo parengtas Klaipėdos rajono priemiesčių teritorijų urbanistinis tyrimas – išsamus ir unikalus projektas, tapęs svarbiu žingsniu kryptingo teritorijų planavimo link.

Gyventojai įtraukti į procesą

Klaipėdos rajono savivaldybės užsakymu tyrimą atliko MB „Pupa – strateginė urbanistika“. Tyrimas išsiskiria ne tik apimtimi, bet ir metodika. Buvo nagrinėjama apie 23 tūkst. hektarų teritorija, apimanti penkias seniūnijas – Kretingalės, Sendvario, Dauparų–Kvietinių, Dovilų ir Priekulės. Analizė rėmėsi įvairiais kriterijais, o svarbiausia – aktyviu gyventojų įtraukimu – vykdytoje gyventojų apklausoje dalyvavo beveik 3 tūkst. asmenų, o viešuose susitikimuose buvo diskutuojama apie realias kasdienes problemas.

Priemiesčių teritorijos pasižymi itin palankia strategine padėtimi – jos yra arti Klaipėdos miesto, Baltijos jūros ir Kuršių marių, turi gerus regioninius susisiekimo ryšius bei turtingą gamtinį ir kultūrinį paveldą. Tai buvo aiškiai identifikuota atlikto urbanistinio tyrimo metu ir įvardyta kaip viena svarbiausių teritorijos stiprybių, tačiau šis potencialas iki šiol ne visada buvo išnaudojamas kryptingai. Be to, per ilgą laiką susiformavo išskaidyta urbanistinė struktūra, kuriai reikalinga brangi, sudėtingai įgyvendinama ir sunkiai prižiūrima infrastruktūra.

Pagrindas – kryptingas planavimas

Urbanistinio tyrimo rekomendacijos pabrėžia, kad tolimesnė plėtra turi būti orientuota ne į kiekybę, o į gyvenimo kokybę – kompaktiškas, funkcionalias ir gyvybingas gyvenvietes.

Planuojant naujus projektus ir peržiūrint galiojančius planavimo dokumentus, siūloma prioritetą teikti kompaktiškai gyvenamajai aplinkai, kurioje socialinės paslaugos, viešosios erdvės ir kasdienės funkcijos būtų lengvai ir saugiai pasiekiamos. Tai reiškia kryptingą švietimo, kultūros, sveikatos bei bendruomeninių paslaugų planavimą prioritetinėse gyvenamosiose zonose, kartu stiprinant esamas ir kuriant naujas žaliąsias erdves, skirtas ne tik rekreacijai, bet ir bendruomenių telkimui bei biologinės įvairovės išsaugojimui.

Rekomendacijose akcentuojama ir būtinybė plėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, gerinti viešojo transporto paslaugų dažnumą, kurti naujas gatvių jungtis ir mažinti priklausomybę nuo nuosavo automobilio. Tokie sprendiniai didina gyvenviečių pasiekiamumą, saugumą ir kasdienio judėjimo patogumą.

Vietinio verslo ir darbo vietų kūrimo svarba taip pat neabejotina. Sukūrus palankias sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui, priemiesčių teritorijos gali tapti ne tik gyvenamąja, bet ir darbo, paslaugų bei bendruomeninio gyvenimo erdve.

O didinant biologinę įvairovę, aktyvinant gamtines teritorijas ir kuriant naujas žaliąsias erdves, priemiesčių teritorijos gali tapti patrauklia gyvenamąja, poilsio ir laisvalaikio aplinka, kurioje svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir socialiniai ryšiai, kultūrinis identitetas bei gyvenimo kokybė.

Fragmentiška plėtra – ilgalaikė rizika

Tyrimo metu prieita prie išvadų, kad galiojantis Klaipėdos rajono bendrasis planas numato perteklinę plėtrą – suplanuotos teritorijos galėtų talpinti kelis kartus daugiau gyventojų, nei rodo realios demografinės prognozės.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad nors priemiesčiuose gyventojų skaičius sparčiai auga, pats užstatymas išlieka retas ir fragmentiškas. Detalieji planai dažniausiai rengiami pavieniais sklypais ar jų grupėmis, nesuformuojant vientisos urbanistinės struktūros. Be to, jau užstatytose teritorijose trūksta vietinių centrų, viešųjų erdvių, želdinių, o socialinė infrastruktūra – mokyklos, darželiai, bendruomenės erdvės – daugelyje vietų yra nepakankama.

Judėjimo infrastruktūra iki šiol daugiausia orientuota į automobilį: trūksta pėsčiųjų ir dviračių takų, o viešojo transporto sistema nėra labai efektyvi. Tuo pat metu urbanizuojamose teritorijose vis aštrėja melioracijos ir lietaus vandens valdymo problema. Nors rajono gamtinis karkasas yra stiprus ir vertingas, jis dar neužtektinai įveiklintas rekreacijai ir bendruomeniniam naudojimui. Šias problemas bus siekiama spręsti pasitelkus ilgalaikius bei trumpalaikius sprendimus.

Bus rengiamas vietovės lygmens bendrasis planas

Vienas šio tyrimo rezultatų – sprendimas rengti Sendvario seniūnijos vietovės lygmens bendrąjį planą. Tam jau pritarė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba.

Demografinės tendencijos, įvertintos atliekant šį tyrimą, rodo, kad nors Klaipėdos rajonas pastaraisiais metais augo, ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų skaičiaus augimas lėtės, todėl detalesnis ir kryptingas planavimas sparčiausiai augančiose teritorijose tampa būtinybe.

Su tyrimo medžiaga galima susipažinti Savivaldybės interneto svetainėje www.klaipedos-r.lt, skiltyje „Projektai“, „Vykdomi projektai“ ČIA.

Pranešimą paskelbė: Rita Rapalienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija