Vilkaviškio rajone atgimsta Vinkšnupių dvaras – vienas retų Lietuvos dvarų, valdytų totorių kilmės giminės, kurio istorija šiandien renkama tarsi detektyvo siužetas iš archyvų likučių ir žmonių prisiminimų. Ilgai buvęs paliktas nykti, jis dabar žingsnis po žingsnio virsta kultūros ir bendruomenės centru. Prie dvaro atkūrimo prisidėjo ir Inovacijų agentūra – dvaro komanda, siekdama sukurti tvarų socialinio verslo modelį, dalyvavo socialinio verslo akceleravimo programoje.
Tokios iniciatyvos kaip Vinkšnupių dvaras ir jo paramos fondas atskleidžia socialinio verslo esmę regionuose, teigia Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.
„Socialinių verslų Lietuvoje ne tik daugėja – jie kuriasi vis įvairesnėse srityse, tarp jų ir kultūros paveldo puoselėjime. Tai veiklos, kurios kurdamos ekonominę vertę kartu ir stiprina bendruomenes, gaivina vietas, kurios kitaip galbūt būtų pasmerktos sunykti. Todėl mūsų užduotis yra ne stebėti iš šono, o suteikti žinių, struktūros ir paskatų, kad tokios iniciatyvos galėtų augti ir tapti tvariomis“, – sako I. Gendroliūtė-Gerulienė.
Spontaniškas sprendimas tapo ilgalaike misija
Rita Bieliauskaitė, Vinkšnupių dvaro paramos fondo vadovė, prisimena, kad mintis atkurti dvarą užgimė visiškai netikėtai – ji norėjo aplankyti protėvių kaimą, parodyti bičiuliams, kas iš jo šiandien likę, ir kartu nuvyko apžiūrėti šalia esančio Vinkšnupių dvaro teritorijos.
„Negalėjome atsistebėti, kaip tokia vieta gali stovėti be jokios priežiūros. Tas jausmas, kad čia slypi daug daugiau nei apleistas pastatas, ir paskatino domėtis. Tada sužinojome apie aukcioną ir sutarėme, kad jei atsiras kas nors rimtai nusiteikęs, mes pasitrauksime. Tačiau pirkėjų neatsirado. Taip mūsų sprendimas tapo atsakomybe, kurios nusprendėme nepaleisti“, – pasakoja R. Bieliauskaitė.
Vinkšnupių dvaras liudija apie totorių bendruomenės istoriją Vilkaviškio krašte, nes ilgą laiką jį valdė totorių kilmės giminė, o tai, pasak pašnekovės, Lietuvoje yra itin reta. Be to, kadangi dalis dvaro archyvų prarasti, istorija renkama tarsi po gabalėlį ir dvarui suteikia ypatingą, beveik detektyvinę dvasią.
„Dvaras dar išsiskiria ir tuo, kad jo planinė struktūra dar atpažįstama, nepaisant to, kad iš trylikos pastatų išliko tik du. Tai leidžia atkurti tikrąją sodybos logiką, o ne kurti interpretacijas nuo nulio“, – dalijasi R. Bieliauskaitė.
Paklausta, koks Vinkšnupių dvaras galėtų būti po kelerių metų, R. Bieliauskaitė nedvejoja – ji mato jį kaip daugiasluoksnį kultūros centrą, kuriame susitinka istorija, kūryba, socialinės iniciatyvos ir regiono turizmas.
„Pastatai ir parkas bus atkurti, atgimę, dvare vyks kūrybinės dirbtuvės, edukacijos, rezidencijos, renginiai ir koncertai. Jame kursis ir bursis socialiniai verslai, veiks nuolatinė ekspozicija, skirta totorių istorijai šiame regione. Labai tikiuosi, kad vis labiau įtrauksime vietos bendruomenes ir stiprinsime jų pasididžiavimą savo paveldu“, – sako R. Bieliauskaitė.
Siekdama šio tikslo, per kelerius bendro darbo metus komanda nuveikė daug: įsigijo abu išlikusius dvaro pastatus, išvalė teritoriją, sutvirtino konstrukcijas, atliko mokslinius tyrimus, pradėjo kultūrines veiklas ir užmezgė reikalingų pažinčių. Tam itin padėjo Vinkšnupių dvaro paramos fondas, leidžiantis reaguoti į poreikius tuo metu, kai jie iškyla, nelaukiant formalių finansavimo ciklų.
„Nors pagrindiniai tvarkybos darbai dar priešakyje, dvaras iš „tylaus ir pamiršto“ tapo vieta, kur jau vyksta gyvenimas“, – sako R. Bieliauskaitė.
Kliūtys veiklos kelyje ir postūmis judėti toliau
Vis dėlto, anot R. Bieliauskaitės, dvaro atkūrimo apsiėmusi komanda susidūrė ir su daugybe iššūkių. Vienas didžiausių – paveldosaugos objektų tvarkymo realybė Lietuvoje, kuri, anot jos, yra sudėtinga, brangi ir neretai sunkiai perprantama net geriausių ketinimų turintiems žmonėms.
„Vien projektavimas gali siekti sumas, už kurias kitur būtų galima pastatyti naują namą. Tai žmones dažnai atgraso“, – sako R. Bieliauskaitė.
Vinkšnupių dvaras vystomas kaip socialinis verslas: pajamos reinvestuojamos į tvarkybą, veiklas ir bendruomenės įtraukimą. Būtent dėl to dvarą gaivinanti komanda nusprendė dalyvauti Inovacijų agentūros Socialinio verslo akceleravimo programoje.
„Ši programa mums buvo reikalinga tam, kad suprastume, kaip suderinti paveldo išsaugojimą su veiklomis, galinčiomis užtikrinti stabilias pajamas. Ieškojome struktūros, įrankių ir patarimų, kurie padėtų išgryninti modelį ir matyti projektą ne tik iš entuziazmo, bet ir iš realios veiklos logikos perspektyvos“, – sako R. Bieliauskaitė.
Anot jos, daugiausia vertės suteikė sesijos apie verslo modelį ir socialinio poveikio matavimą, taip pat – konsultacijos su mentoriais.
„Iš akceleratoriaus išsinešame aiškesnę viziją, ką turime daryti toliau, ir daugiau pasitikėjimo, kad net ir sudėtingi projektai gali judėti, jei žinai savo kryptį. Kitiems verslams, svarstantiems apie šią programą, rekomenduočiau neabejoti. Akceleratorius suteikia struktūrą, tvarką ir greitį. Čia idėja tampa aiškiu planu, o planas – realiais veiksmais“, – pabrėžia ji.
Inovacijų agentūra teikia socialinio verslo plėtrai ir augimui skirtą nemokamų paslaugų paketą – nuo socialinio verslo akceleravimo programos, viešai prieinamos nuotolinių mokymų bazės, ekosistemos renginių iki viešųjų paslaugų perdavimo mokymų. Inovacijų agentūra 2024 m. tapo įgaliota institucija, suteikianti socialinio verslo statusą.
Pranešimą paskelbė: Monika Lašienė, Inovacijų agentūra, Všį
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]