2025 metus „Kreda“ kredito unijų grupė užbaigė pasiekusi istorinę ribą – grupės paskolų portfelis, neaudituotais finansiniais duomenimis, viršijo 0,5 mlrd. eurų. Grupė fiksavo stabilų turto, kapitalo bei indėlių augimą. „Kreda“ grupės augimo tempas buvo spartesnis nei visos kredito unijų rinkos vidurkis. Lietuvos banko duomenimis, kredito unijų sektoriaus turtas 2025 m. augo 14 proc., paskolos – 18,2 proc., o indėliai – 12,5 proc.
Augimas visuose prioritetiniuose segmentuose
2025 m. neaudituoti finansiniai rezultatai patvirtina „Kreda“ grupės, šiuo metu vienijančios 14 kredito unijų, veiklos stabilumą ir augimą. Finansavimo apimtys nuosekliai didėjo visuose prioritetiniuose segmentuose, o indėlių bazė per metus augo 26 proc. Grupės pajamos, palyginti su 2024 m., augo 4,4 proc. – iki 43,3 mln. eurų, o nuosavo kapitalo grąža (ROE) sudarė 9,0 proc. Tuo pačiu grupės pelnas mažėjo 9 proc. ir siekė 5,3 mln. eurų. Pelno pokyčiui didžiausią įtaką turėjo mažėjusios bazinės palūkanų normos ir dėl to sumažėjusios grynosios palūkanų pajamos. „Kreda“ grupės turtas augo 24 proc. – iki 691,4 mln. eurų. Kapitalas, lyginant su 2024 m., didėjo 15 proc. – iki 63,6 mln. eurų.
„Nors 2025 m. pelnui įtaką darė palūkanų normų pokyčiai, mūsų grupės paskolų portfelis reikšmingai augo. Toliau pozicijas stiprinome aktyviai finansuodami smulkųjį ir vidutinį verslą bei žemės ūkį. Šiuose segmentuose atitinkamai fiksuotas 18 ir 28 proc. augimas. Tai patvirtina, jog mūsų bendruomeniškumas, lankstumas ir individualus požiūris yra būtent tai, ko šiandien iš finansų partnerio tikisi regionų verslas“, – komentavo „Kreda“ grupės valdybos pirmininkas Mindaugas Raipa.
Rekordinis paskolų portfelis ir auganti indėlių bazė
2025 m. pabaigoje bendras „Kreda“ kredito unijų grupės paskolų portfelis pasiekė 571,7 mln. eurų – 24 proc. daugiau nei 2024-aisiais, kai jis sudarė 460,6 mln. eurų. Finansavimo augimą lėmė aktyvi nekilnojamojo turto rinka ir didėjantis poreikis skolintis žemės ūkio veiklai.
Paskolų būstui portfelis per 2025 m. išaugo 27 proc. lyginant su 2024 m., o paskolų žemės ūkiui apimtys augo 28 proc. Gyventojų aktyvumą būsto rinkoje skatino mažėjančios EURIBOR palūkanų normos, išaugusi būsto pasiūla bei kainų augimo lūkesčiai. Labiausiai augo 300–500 tūkst. eurų siekiančių paskolų segmentas.
Didėjant gyventojų pajamoms, per metus 26 proc. išaugo ir „Kreda“ kredito unijų grupės indėlių bazė, kuri pasiekė 616,1 mln. eurų. Terminuotųjų indėlių portfelis augo 17 proc. ir metų pabaigoje sudarė 449,4 mln. eurų.
„Nepaisant mažėjančių EURIBOR palūkanų normų, terminuoti indėliai išliko patrauklūs dėl savo paprastumo, aiškių sąlygų ir iš anksto žinomos grąžos. Ši taupymo priemonė leido bent iš dalies kompensuoti infliacijos poveikį ir uždirbti net tuomet, kai rizikos tolerancija yra nedidelė. Į terminuotuosius indėlius „Kreda“ grupės unijose praėjusiais metais aktyviai investavo tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – jų indėliai atitinkamai augo 16 ir 22 proc.“, – komentavo M. Raipa.
Bendri projektai ir žingsnis „Nasdaq“ Baltijos „First North“ kapitalo rinkoje
Augant verslo ir investicinių projektų finansavimo poreikiui, „Kreda“ grupė 2025 m. įgyvendino pirmąjį bendrą kredito unijų grupės ir komercinio banko finansavimo sandorį. Kartu su „Urbo“ banku buvo suteikta 10,6 mln. eurų sindikuota paskola sostinėje vystomam NT projektui.
2025 m. rugsėjo 26 d. „Kreda“ grupę vienijanti Jungtinė centrinė kredito unija (JCKU) baigė platinti subordinuotųjų obligacijų emisiją. Buvo išplatinta 1,064 mln. eurų vertės aštuonerių metų trukmės obligacijų su 8 proc. metinėmis palūkanomis.
2025 m. gruodžio 16 dieną šios obligacijos buvo įtrauktos į prekybą „Nasdaq Baltijos First North“ rinkoje per „Nasdaq Vilniaus“ vertybinių popierių biržą.
„Pirmasis JCKU subordinuotųjų obligacijų įtraukimas į „Nasdaq First North“ rinką yra mūsų įsipareigojimas investuotojams užtikrinti obligacijų likvidumą bei aukštesnių skaidrumo standartų laikymąsi. Šios obligacijų emisijos tikslas – toliau stiprinti „Kreda“ grupės kapitalo bazę, padėti plėsti teikiamas paslaugas bei dar palankesnėmis sąlygomis skolinti unijų nariams“, – sakė „Kreda“ grupės valdybos pirmininkas M. Raipa.
Pranešimą paskelbė: Komunikacijos agentūra „NOVA MEDIA“, Nova media
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms. 2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]
Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]