2025 metus „Kreda“ kredito unijų grupė užbaigė pasiekusi istorinę ribą – grupės paskolų portfelis, neaudituotais finansiniais duomenimis, viršijo 0,5 mlrd. eurų. Grupė fiksavo stabilų turto, kapitalo bei indėlių augimą. „Kreda“ grupės augimo tempas buvo spartesnis nei visos kredito unijų rinkos vidurkis. Lietuvos banko duomenimis, kredito unijų sektoriaus turtas 2025 m. augo 14 proc., paskolos – 18,2 proc., o indėliai – 12,5 proc.
Augimas visuose prioritetiniuose segmentuose
2025 m. neaudituoti finansiniai rezultatai patvirtina „Kreda“ grupės, šiuo metu vienijančios 14 kredito unijų, veiklos stabilumą ir augimą. Finansavimo apimtys nuosekliai didėjo visuose prioritetiniuose segmentuose, o indėlių bazė per metus augo 26 proc. Grupės pajamos, palyginti su 2024 m., augo 4,4 proc. – iki 43,3 mln. eurų, o nuosavo kapitalo grąža (ROE) sudarė 9,0 proc. Tuo pačiu grupės pelnas mažėjo 9 proc. ir siekė 5,3 mln. eurų. Pelno pokyčiui didžiausią įtaką turėjo mažėjusios bazinės palūkanų normos ir dėl to sumažėjusios grynosios palūkanų pajamos. „Kreda“ grupės turtas augo 24 proc. – iki 691,4 mln. eurų. Kapitalas, lyginant su 2024 m., didėjo 15 proc. – iki 63,6 mln. eurų.
„Nors 2025 m. pelnui įtaką darė palūkanų normų pokyčiai, mūsų grupės paskolų portfelis reikšmingai augo. Toliau pozicijas stiprinome aktyviai finansuodami smulkųjį ir vidutinį verslą bei žemės ūkį. Šiuose segmentuose atitinkamai fiksuotas 18 ir 28 proc. augimas. Tai patvirtina, jog mūsų bendruomeniškumas, lankstumas ir individualus požiūris yra būtent tai, ko šiandien iš finansų partnerio tikisi regionų verslas“, – komentavo „Kreda“ grupės valdybos pirmininkas Mindaugas Raipa.
Rekordinis paskolų portfelis ir auganti indėlių bazė
2025 m. pabaigoje bendras „Kreda“ kredito unijų grupės paskolų portfelis pasiekė 571,7 mln. eurų – 24 proc. daugiau nei 2024-aisiais, kai jis sudarė 460,6 mln. eurų. Finansavimo augimą lėmė aktyvi nekilnojamojo turto rinka ir didėjantis poreikis skolintis žemės ūkio veiklai.
Paskolų būstui portfelis per 2025 m. išaugo 27 proc. lyginant su 2024 m., o paskolų žemės ūkiui apimtys augo 28 proc. Gyventojų aktyvumą būsto rinkoje skatino mažėjančios EURIBOR palūkanų normos, išaugusi būsto pasiūla bei kainų augimo lūkesčiai. Labiausiai augo 300–500 tūkst. eurų siekiančių paskolų segmentas.
Didėjant gyventojų pajamoms, per metus 26 proc. išaugo ir „Kreda“ kredito unijų grupės indėlių bazė, kuri pasiekė 616,1 mln. eurų. Terminuotųjų indėlių portfelis augo 17 proc. ir metų pabaigoje sudarė 449,4 mln. eurų.
„Nepaisant mažėjančių EURIBOR palūkanų normų, terminuoti indėliai išliko patrauklūs dėl savo paprastumo, aiškių sąlygų ir iš anksto žinomos grąžos. Ši taupymo priemonė leido bent iš dalies kompensuoti infliacijos poveikį ir uždirbti net tuomet, kai rizikos tolerancija yra nedidelė. Į terminuotuosius indėlius „Kreda“ grupės unijose praėjusiais metais aktyviai investavo tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – jų indėliai atitinkamai augo 16 ir 22 proc.“, – komentavo M. Raipa.
Bendri projektai ir žingsnis „Nasdaq“ Baltijos „First North“ kapitalo rinkoje
Augant verslo ir investicinių projektų finansavimo poreikiui, „Kreda“ grupė 2025 m. įgyvendino pirmąjį bendrą kredito unijų grupės ir komercinio banko finansavimo sandorį. Kartu su „Urbo“ banku buvo suteikta 10,6 mln. eurų sindikuota paskola sostinėje vystomam NT projektui.
2025 m. rugsėjo 26 d. „Kreda“ grupę vienijanti Jungtinė centrinė kredito unija (JCKU) baigė platinti subordinuotųjų obligacijų emisiją. Buvo išplatinta 1,064 mln. eurų vertės aštuonerių metų trukmės obligacijų su 8 proc. metinėmis palūkanomis.
2025 m. gruodžio 16 dieną šios obligacijos buvo įtrauktos į prekybą „Nasdaq Baltijos First North“ rinkoje per „Nasdaq Vilniaus“ vertybinių popierių biržą.
„Pirmasis JCKU subordinuotųjų obligacijų įtraukimas į „Nasdaq First North“ rinką yra mūsų įsipareigojimas investuotojams užtikrinti obligacijų likvidumą bei aukštesnių skaidrumo standartų laikymąsi. Šios obligacijų emisijos tikslas – toliau stiprinti „Kreda“ grupės kapitalo bazę, padėti plėsti teikiamas paslaugas bei dar palankesnėmis sąlygomis skolinti unijų nariams“, – sakė „Kreda“ grupės valdybos pirmininkas M. Raipa.
Pranešimą paskelbė: Komunikacijos agentūra „NOVA MEDIA“, Nova media
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]