Vis daugiau gyventojų ir verslų renkasi valstybinę žemę pirkti išsimokėtinai. Tai patogus ir prieinamas būdas tapti žemės savininkais iš karto nesumokant visos sumos. Šiemet jau sudaryta apie 200 naujų sutarčių, kuriomis išsimokėtinai parduota daugiau kaip 134 ha valstybinės žemės už 28,6 mln. eurų.NŽT primena, kad įmokas už išsimokėtinai įsigytą valstybinę žemę būtina sumokėti iki 2026 m. sausio 15 d.
Palyginti su ankstesniais metais, žemės pardavimas išsimokėtinai išaugo kelis kartus. 2024 m. buvo sudaryta tik apie 40 tokių pirkimo–pardavimo sutarčių. Parduota 24,5 ha valstybinės žemės už 6,5 mln. eurų.
Dažniausiai valstybinę žemę išsimokėtinai įsigyja asmenys, kurie žemę jau naudoja, pavyzdžiui, kai žemės sklypas yra užstatytas jų statiniais ar įrenginiais, priklauso sodininkų bendrijoms, yra reikalingas gyvenamajam namui eksploatuoti arba yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų. Tokiais atvejais žmonės gali žemę įsigyti be aukciono, todėl pirkimas išsimokėtinai tampa patogi galimybė tapti žemės savininku.
Valstybinės žemės pirkimas išsimokėtinai negali būti ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis.
Prieš parduodant valstybinę žemę išsimokėtinai, NŽT patikrina, ar pirkėjas neturi įsiskolinimų valstybei. Tai yra būtina sąlyga pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti.
Pirkdamas žemę išsimokėtinai, pirkėjas ne mažiau kaip 20 procentų nustatytos žemės kainos turi sumokėti iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, likusią dalį – lygiomis dalimis per vėlesnius valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyto pirkimo išsimokėtinai termino metus, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
Už laiku nesumokėtą kainos dalį yra skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos.
Didėjantis susidomėjimas pirkimo išsimokėtinai galimybe rodo, kad ši priemonė padeda žmonėms paprasčiau tvarkyti nuosavybės klausimus, o valstybei – sklandžiau administruoti valstybinės žemės išteklius.
Pažymėtina, kad pirkimo išsimokėtinai galimybė netaikoma perkant iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę. Už tokią žemę privaloma iš karto sumokėti visą žemės kainą.
Pranešimą paskelbė: Ruslanas Golubovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]