Būstas Vilniuje šiandien yra brangiausias Baltijos šalyse – 2024 m. Lietuvos sostinės būsto kainos ne tik aplenkė Rygą bei Taliną, bet ir tapo viena aiškiausių Lietuvos ekonominės lyderystės iliustracijų, rodo „Eurostat” duomenys. Kodėl Vilnius išsiveržė į priekį ir kokias tendencijas tai rodo, pasakoja „Luminor” banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Vilnius išsiveržė į priekį
2024 m. Vilnius pirmasis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse, jame sukuriama pridėtinė vertė vienam gyventojui pirmą kartą viršijo Europos Sąjungos vidurkį, kaip rodo „Eurostat“ duomenys. Toks spartus augimas neišvengiamai atsispindi ir nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Pavyzdžiui, remiantis „Ober-Haus“ duomenimis, 2024 metų gruodžio mėnesį vidutinė būsto kaina Vilniuje siekė 2,646 Eur už kvadratinį metrą.
„Sostinėje stebime didžiausią būsto paklausą visame Baltijos regione. Tai lemia ne tik auganti Lietuvos ekonomika, bet ir demografinės tendencijos. Dėl paslaugų įvairovės bei plačių galimybių Vilnius pritraukia jaunų šeimų, specialistų ir investuotojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių. Dėl to kainos čia natūraliai kyla greičiau nei kituose Lietuvos ar Baltijos regionuose“, – sako L. Žukovė.
Paklausą lemia demografija ir investicijos
Pasak L. Žukovės, Vilniaus būsto rinką šiuo metu labiausiai veikia gyventojų prieaugis, investicijų koncentracija ir ribota pasiūla.
„Vilnius išlieka traukos centru, dėl to čia susidaro natūralus būsto poreikis, o šis augdamas skatina kilti ir kainas. Be to, didelė dalis finansų, technologijų ir paslaugų įmonių renkasi gyventi būtent Vilniuje, todėl auga ir komercinio turto paklausa“, – aiškina L. Žukovė.
Sostinė, anot ekspertės, šiandien yra Lietuvos bei viso Baltijos regiono ekonominis centras. Čia būsto paklausa auga sparčiau nei pasiūla, todėl kainų lygis išlieka aukštesnis. Tuo tarpu Rygoje ir Taline demografinis bei ekonominis spaudimas gerokai mažesnis, tad kainų augimas ten yra nuosaikesnis.
Būsto kainos atspindi gyvenimo kokybę
Vilniaus būsto kainų lygis šiandien parodo ne tik ekonominę, bet ir socialinę sostinės brandą. L. Žukovės teigimu, aukštesnės sostinės būsto kainos gali būti siejamos su geresne gyvenimo kokybe, aukštesnėmis pajamomis bei didesnėmis investicijomis į miesto infrastruktūrą.
„Gyventojų skaičiaus augimas, paslaugų įvairovė ir tolygiai gerėjanti urbanistinė aplinka lemia, kad sostinės nekilnojamojo turto rinka išlieka itin aktyvi. Ją galime vadinti subrendusia – kainų lygis čia atspindi miesto potencialą ir gyventojų perkamosios galios augimą. Be to, didesnis pirkėjų aktyvumas rodo pasitikėjimą tiek dabartine ekonomine situacija, tiek miesto ateities perspektyvomis“, – pažymi „Luminor“ ekspertė.
Ji priduria, kad kiti Lietuvos miestai, tokie kaip Kaunas ir Klaipėda, taip pat rodo tvaraus augimo ženklus.
„Pavyzdžiui, Kaune bei Klaipėdoje sukuriama pridėtinė vertė pagal BVP vienam gyventojui (27 bei 24 tūkst. Eur atitinkamai) jau viršija Estijos Tartu rodiklius (23 tūkst. Eur vienam gyventojui). Nors šių miestų būsto kainos vis dar žemesnės nei sostinėje, aktyvėjanti plėtra, nauji investiciniai projektai ir didėjantis gyventojų mobilumas leidžia prognozuoti nuoseklų šių rinkų brendimą artimiausiais metais“, – teigia ekspertė.
Apie „Luminor“:
„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. „Luminor” siekia gerinti savo klientų ir namų rinkų finansinę sveikatą bei skatinti jų augimą. Daugiau informacijos rasite čia.
Pranešimą paskelbė: Evelina Laučiūtė, UAB „coagency”
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]