Tyrimas: pensijų fondų pinigus investuos į būstą ir sveikatą

Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa. 

Naujausios apklausos rezultatai atitinka viešojoje erdvėje pastaraisiais metais skelbiamą 30-60 proc. iš antros pakopos planuojančių pasitraukti gyventojų dalį, o dalis atsakymų leidžia geriau susipažinti su planuojamų atsiimti pinigų ateitimi.

Tyrimo duomenimis, daugiausia (16 proc. respondentų) atsiimtas lėšas panaudos sveikatai arba gydymui. Dar 12 proc. nurodė šiuos pinigus skirsiantys „asmeninėms reikmėms“, 11 proc. juos panaudos esamoms skoloms ar įsipareigojimams padengti, taip pat 11% remontuos būstą. Respondentai pinigus ketina skirti ir būsto pirkimui (9 proc.) bei automobiliui (8 proc.). 

Po 5 proc. atsakymų taip pat surinko kelionės arba atostogos, investicijos, šeima ir vaikai bei „įvairūs“ kiti variantai. Buitinę techniką apklausoje įvardijo vos 1 proc. respondentų. Šis klausimas buvo pateiktas spontanine forma, t.y. respondentai be pateikto atsakymų sąrašo įvardino, ką veiks su savo pinigais.

Kiek kitaip prioritetai pasiskirstė respondentams pateikus galimų atsakymų sąrašą. Tuomet būsto pirkimą ar remontą jau nurodė 43 proc. gyventojų, investiciją į save (sveikatą, mokymus ar švietimą) bei „pasilepinimą“ (keliones ar pramogas) įvardijo po 27 proc. gyventojų, naują transporto priemonę – 18 proc., o naują techniką arba elektroniką bei vaikų ateitį – po 13 proc. respondentų.

„Hubel“ įkūrėja, socialinių mokslų daktarė Eleonora Šeimienė sako, kad apklausa atskleidė labai žmogišką norą – nukreipti lėšas į tai, kas svarbu, bet ilgai buvo atidėta.

„Ir spontaniškai, ir pateikus sąrašą, dauguma gyventojų atsiimtas lėšas sieja su svarbiais gyvenimo poreikiais – būstu, sveikata, asmenine gerove. Kartu nemaža dalis šią galimybę mato kaip progą atsikvėpti, pailsėti ar padaryti ką nors dėl savęs, todėl ją vertina ne tik kaip finansinį, bet ir emocinį sprendimą“, – komentuoja E. Šeimienė.

Savo ruožtu NT vystymo bendrovė „Homa Group“ atkreipia dėmesį į tai, kad gyventojams būstas ir sveikata yra kone vienodai svarbūs, o tai atspindi platesnius visuomenėje vykstančius reiškinius ir pokyčius. Abiejų bendrovių kartu dar pavasarį atliktas kitas tyrimas atskleidė, kad ieškodami būsto gyventojai daugiausia dėmesio skiria žaliai ir sveiką gyvenimo būdą skatinančiai namų aplinkai, taip pat fiziniam bei emociniam saugumui, tad naujausios apklausos rezultatai vystytojos nenustebino.

„Jau dabar jaučiame, kad reikšminga dalis pensijų fondų pinigų iš tikrųjų bus nukreipta į būstą. Prie apklausoje tiesiogiai nurodyto NT pirkimo arba remonto galima drąsiai pridėti ir dalį šių lėšų skyrimo „investicijoms“ ar „vaikams“ – tai taip pat virs pradiniais įnašais, investiciniais būstais nuomai ir kt. Vis dėlto tai, kad daugiausiai gyventojų apklausoje nurodo sveikatą, rodo platesnio masto reiškinius bei siunčia signalą vystytojams – rinka privalo užtikrinti ne tik kvadratinius metrus, bet ir aplinką sveikam gyvenimui ir darbui“, – teigia „Homa Development“ vadovas Žydrūnas Matuzas.

Jo teigimu, net pastarųjų metų NT rinkos pardavimų rezultatuose atsispindi tai, kad gyventojai vis labiau ieško būsto projektų, kuriuose didesnis dėmesys skirtas savijautai. Vis paklausesniais tampa būstai gamtos kaimynystėje, turintys infrastruktūrą aktyviam gyvenimo būdui, laisvalaikiui ir bendravimui, numatantys daugiau natūralios dienos šviesos ir kt.

Patį pinigų atsiėmimą, tyrimo duomenimis, jau yra numatę 38 proc. kaupiančių gyventojų, o toliau kaups 28 proc. Trečdalis respondentų nurodė dar nesantys apsisprendę, o tokių žmonių daugiau buvo tarp gerai nežinančių reformos detalių. Tarp tų, kas ketina atsiimti lėšas, tik 27 proc. ketina investuoti lėšas, o 35-40 proc. kaip argumentus pasitraukti nurodė netikėjimą antros pakopos sistema ir jos nauda, galimus ateities pakeitimus ir norą pinigus panaudoti dabartiniams poreikiams. Įdomu tai, kad net 58 proc. respondentų svarstytų likti antroje pakopoje, jei jiems butų suteikta galimybė dalį lėšų pasiimti anksčiau.

„Hubel“ internetinėje reprezentatyvioje apklausoje dalyvavo 587 respondentai iš visos Lietuvos, jų amžius siekė 20-65 m. Tyrimas atliktas pačios bendrovės iniciatyva ir buvo vykdomas 2025 m. rugsėjo 27 – spalio 5 dienomis.

Pranešimą paskelbė: Kostas Baubinas, KITAIP TARIANT