Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, vienijantys 1000 narių Kauno ir Marijampolės regionuose, pažymi, kad politinis siekis iš padidintų mokesčių surinktas lėšas skirti šalies gynybai yra suprantamas ir savalaikis.
Atsižvelgdami į tai, kad nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustatytos Registrų centro masinio vertinimo būdu, ženkliai padidės, prašome nustatyti minimalų – 0,5 procento – nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Dėl padidėjusių mokestinių verčių savivaldybių biudžetų pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio natūraliai išaugs, todėl didesnis tarifas neproporcingai padidintų mokestinę naštą verslui.
Neigiamai vertiname kelių kartų komercinės paskirties nekilnojamojo turto (toliau – NT) mokestinių verčių padidėjimą, kuris vyksta sparčiau nei verslo pajamų augimas.
Mokesčių apimties padidėjimas pinigine išraiška neišvengiamai vers didinti prekių ir paslaugų kainas. Tai lems infliacijos augimą ir gyventojų, ypač regionuose, perkamosios galios mažėjimą. Verslas, siekdamas užtikrinti savo gyvybingumą, turės mažinti išlaidas kitose srityse –darbo užmokesčio fonde ir investicijose. Mažės įmonių pelningumas, o kartu ir investicijų į nekilnojamąjį turtą grąža, tai įtakos komercinio nekilnojamo turto vertę bei skatins perkelti verslą į kitas vietas. Kaip rodo praktika, sustojus investicijoms į nekilnojamo turto plėtrą tiesiogiai mažėja darbo vietų skaičius – pirmiausia statybų sektoriuje ir kituose su NT susijusiuose veiklose.
Įvertinę susidariusias aplinkybes ir tikėtiną ekonomiškai nepagrįstą biudžeto įplauko didinimo siekį, siūlome savivaldybių biudžetų pajamų augimą planuoti atsižvelgiant į tai, kad nuo 2026 m. mokestinė vertė didėja kelis kartus, bei tarifą koreguoti taip, kad savivaldybių pajamos iš komercinės paskirties NT mokesčio augtų taikant minimalų 0,5 proc. tarifą. Tai sudarys didesnes pajamas nei ankstesniu mokestiniu periodu. Jau priimtus komercinio NT mokesčio tarifus siūlome atitinkamai sumažinti.
Sumažinta mokestinė našta verslui skatins vietos ir užsienio investicijas į nekilnojamojo turto projektus, ypač į renovuojamus ar rekonstruojamus pastatus pramoniniuose parkuose, miestų ir miestelių atsinaujinimo zonose. Tai ne tik didins ekonominę veiklą, bet ir prisidės prie vietos infrastruktūros atnaujinimo bei patrauklumo didinimo.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas
Zigmantas Dargevičius
Pranešimą paskelbė: Joana Svencickienė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]