Įdėti skelbimą

„Via Lietuva“: svarbūs pokyčiai A5 kelyje – trečiadienį atidaroma nauja „Via Baltica“ atkarpa, keisis eismo tvarka

1

„Via Lietuva“: svarbūs pokyčiai A5 kelyje – trečiadienį atidaroma nauja „Via Baltica“ atkarpa, keisis eismo tvarka

„Via Lietuva“ informuoja, kad modernizuojant vieną svarbiausių šalies kelių – „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos – jau atlikta daugiau nei 80 proc. suplanuotų darbų. Visi kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai paskutiniojo 12 km ruožo (nuo 85 iki 97,06 km) darbai turėtų būti baigti iki šių metų pabaigos, tačiau eismo dalyviai dalimi naujos automagistralės galės naudotis jau šią savaitę.

„Šis kelias – tai mūsų vartai į Europą, arterija, gyvybiškai svarbi tiek ekonomikai, tiek šalies saugumui. Dabar jis tampa modernesnis ir, svarbiausia, saugesnis. Kiekvienas naujas kilometro ženklas čia reiškia ne tik patogesnę kelionę vairuotojams, bet ir stipresnį mūsų ryšį su kaimynais bei žemynine Europa“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Nuo trečiadienio, rugpjūčio 13 d., eismas 12,4 km ilgio atkarpoje bus nukreiptas naujai nutiesta magistrale. Nuo 85 iki 91 km transporto priemonės važiuos kairiąja kelio puse, o nuo 91 iki 97,4 km – dešiniąja. Taigi visas kelio ruožas nuo Marijampolės iki valstybės sienos su Lenkija taps visiškai pravažiuojamas nauja trasa.

„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad jau šią savaitę vairuotojai galės išbandyti naująjį „Via Baltica“ ruožą. Ši keturių eismo juostų automagistralė užtikrins ne tik patogesnį ir greitesnį, bet ir žymiai saugesnį susisiekimą tiek mūsų šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Tai vienas moderniausių ir svarbiausių kelių infrastruktūros projektų Lietuvoje bei ilgalaikė investicija į darnią ir saugią transporto sistemą“, – akcentuoja „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Nuo 2024 m. pradžios jau nutiesta apie 90 proc. pagrindinio keturių eismo juostų kelio, įrengta 70 proc. jungiamųjų kelių ir tiek pat žiedinių sankryžų. Taip pat atlikta daugiau nei du trečdaliai kitų infrastruktūros sprendinių – nuo lietaus nuotekų tinklų iki techninių inžinerinių sistemų.

Gerokai pasistūmėjo ir inžinerinių statinių – viadukų bei gyvūnų praėjimų – statybos darbai. Šių objektų įgyvendinimas pasiekė apie 85 proc.

Šiuo metu vyksta aktyvūs asfalto dangos klojimo darbai, montuojami apsauginiai atitvarai, statomos triukšmo užtvaros, atliekamas kelio dangos ženklinimas ir statomi kelio ženklai. Apjungiamuosiuose keliuose ir žiedinėse sankryžose dengiami šlaitai, sėjama žolė, klojamos trinkelės, montuojami kelio bortai.

Netoli Lenkijos sienos intensyviai įrengiamos naujos sustojimo ir poilsio aikštelės su visa reikalinga infrastruktūra: montuojami sanitariniai mazgai, dušai, tualetai, stoginės vairuotojų poilsiui ir elektromobilių įkrovimo stotelės.

Įgyvendinus projektą, šiame ruože bus pastatyti 2 viadukai, 3 tuneliniai praėjimai gyvūnams, 10 žiedinių sankryžų, 3 tuneliniai pravažiavimai, 1 stovėjimo ir poilsio aikštelė (viena moderniausių Lietuvoje) bei 1 žaliasis tiltas gyvūnų migracijai.

Be logistikos sektoriaus, „Via Baltica“ plėtra itin svarbi ir kariniam mobilumui. Baigus rekonstrukciją, bus sudarytos geresnės sąlygos karinių padalinių judėjimui per Lietuvą, užtikrinant savalaikį kariuomenės dislokavimą ir paramą jau dislokuotiems vienetams Baltijos šalyse. Projektas įgyvendinamas pagal „dvejopo naudojimo“ principą ir atitinka CEF reglamentus (2021/1153 ir 2021/1328).

Ši „Via Baltica“ dalis yra strategiškai svarbi visam Baltijos regionui – tai reikšminga Šiaurės ir Pietų Europos jungtis, kuri pagerins susisiekimą, sumažins kelionių trukmę ir padidins eismo saugumą. Bendra modernizavimo nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos vertė siekia beveik 543 mln. eurų su PVM.

Projekto įgyvendinimui skirta daugiau nei 134 mln. eurų finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Darbai vykdomi keturiais etapais (I, II, III ir IV ruožai).

Primename, kad „Via Baltica“ – transeuropinio tinklo kelias, jungiantis Varšuvą ir Taliną. Jo bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km driekiasi per Lietuvą. Visa Lietuvos teritorijoje esanti kelio dalis turėtų būti modernizuota iki 2030 m. Artimiausiu metu planuojama pradėti specialiojo plano rengimą ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras likusiai „Via Baltica“ atkarpai nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos.

Pranešimą paskelbė: Vytenis Radžiūnas, AB Via Lietuva

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]


Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Prie reikšmingų Europos inžinerijos projektų prisidėjęs lietuvis: „Ribos dažniausiai yra mūsų galvose“

Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje.  Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]


Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Vilniaus rajone KRS statys naują Nemėžio gimnazijos korpusą: bus įkurta daugiau nei 200 papildomų ugdymo vietų

Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]