Šiųmetė vasara nustebino liūtimis. Sinoptikų periodiškai skelbiami įspėjimai apie besiartinančią audrą ar liūtį kol kas yra dažnesni už gerų vasariškų orų prognozes.
Savo ruožtu draudikai ragina Lietuvos gyventojus dar kartą įsivertinti, kokios grėsmės kyla jų namams dėl liūčių ir kokių priemonių reikėtų imtis nuostoliams sumažinti.
„Dažnėjantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai sutrikdo įprastą žmonių, namų, ūkių gyvenimą. Per šių metų birželį ir liepą užfiksavome 334 draudžiamuosius įvykius, sukeltų gamtos stichijų. Nuostoliams atlyginti skirta virš 300 tūkst. eurų nuostolių ir tai nėra galutinė suma, nes kasdien sulaukiame vis naujų pranešimų apie nuostolius“, – pastebi „Gjensidige“ Turto draudimo žalų skyriaus vadovė Aistė Kazevičiūtė.
Liūtys šiemet pridarė daug rimtos žalos gyventojų būstams. Vienas iš užfiksuotų atvejų, kuomet per liūtį ir po jos į pastatą pro grindis pradėjo skverbtis vanduo, jis patalpose pakilo iki 10 cm. Sugadintos durys ir durų staktos, iškelta ir sugadinta grindų danga, po ja sutrupėjęs išlyginamasis sluoksnis, sušlapo vidaus sienos.
Kitas atvejis, kuomet prasidėjus liūčiai vanduo pradėjo veržtis pro rozetes, sienų sujungimus, vanduo iškėlė grindis, pažeidė tapetus, lubas, dingo elektra, sulieta elektros skydinė.
Pasak ekspertės, norint sumažinti galimus nuostolius, būtina imtis papildomų saugumo veiksmų. Dalies nuostolių galime išvengti tinkamai prižiūrėdami savo turtą – būtina padaryti ūkinius namų darbus, kad gamtinės stichijos padarytų kuo mažiau nuostolių.
Aistė Kazevičiūtė rekomenduoja atidžiai iš išorės apžiūrėti savo namą:
· patikrinti stogo sandarumą,
· patikrinti, ar neužsikimšę lietaus vamzdžiai,
· įvertinti, kur nuteka liūties vanduo ir ar nereikia padaryti papildomų nutekėjimo kanalų, kad nebūtų užlietas namas, rūsys ar kiemas,
· išvalyti lietaus vandens surinkimo šulinius, kad liūties vanduo būtų kuo efektyviau surenkamas.
Jei prie namo ar gatvėje nėra tinkamos kanalizacijos sistemos, į kurią sutekėtų vanduo, vertėtų pasirūpinti savo būsto apsaugojimu – neretai padeda maišai su smėliu, kurie gali sudaryti užtvarą vandeniui.
Pastebėjus, kad vanduo skverbiasi į vidų – per stogą ar dėl tvinstančio vandens, pirmiausiai reikėtų išjungti elektros tiekimą pastate. Tai apsaugos nuo elektros tinklo avarijos ir galimos žalos elektros prietaisams.
Taip pat reikėtų pasirūpinti ant grindų ir žemai esančiais daiktais – buities prietaisais, kilimais ir kitais vertingais daiktais, kuriuos gali sugadinti užliejantis vanduo.
Elektrifikacijos ir automatizavimo technologijų bendrovės ABB elektrifikacijos verslo marketingo vadovė Rita Oksaitė sako, kad stichijų atveju pagelbėti gali ir namie įrengtos papildomos technologijos, kurios fiksuoja vandens nuotėkį ir stebi buitinius prietaisus bei konstrukcijas, kuriose yra didelis drėgmės žalos pavojus. Užfiksavus vandens pavojų sistema iškart apie tai praneša namų šeimininkui į mobilųjį įrenginį ir pati atjungia elektros ir vandens tiekimą namuose.
Be to, prie namo lauke prijungiami davikliai stebi lietų bei vėjo greitį ir pagal šiuos duomenis gali, pavyzdžiui, pakelti žaliuzes, kad audra jų nenuplėštų, arba automatiškai įjungti kitas namų apsaugos sistemas.
Pasak R.Oksaitės, keli išmanūs davikliai namuose padeda skubiai užfiksuoti kilusį pavojų, apie tai informuoja namų šeimininką ir automatiškai „imasi“ veiksmų, kad žala būtų kuo mažesnė.
Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service (UAB PIAR)
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]