Liūtimis ir kritulių gausa išsiskyręs šių metų liepos mėnuo baigėsi taip pat šlapiai. Pačiomis paskutinėmis mėnesio dienomis (30 d. ir 31 d.) nemažai šalies savivaldybių vėl tvino dėl gausiai iškritusio lietaus. Nuolat atnaujinamais bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, dėl pastarųjų dienų liūčių jau sulaukta arti 400 žalų kreipinių, o rezervuota suma užfiksuotiems nuostoliams padengti perkopė 300 tūkst. eurų. Vidutinė vienos registruotos žalos suma siekia apie 800 eurų.
„Iš klientų registruojamų žalų duomenų matome, kad šiomis dienomis praslinkusių liūčių nuostoliai padaryti išskirtinai gyventojų turtui. Dominuoja užlieti kiemai, pastatų pirmieji aukštai ir rūsiai, sulietas ir sugadintas namų turtas, suniokota vidaus apdaila. Kadangi didžioji dalis žalų yra užpylimai vandeniu, tikrasis nuostolio dydis paaiškės nusausinus patalpas, ėmus jas džiovinti, tad nuostoliams atlyginti rezervuota suma tikrai didės“, − sako Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas.
Pasak eksperto, labiausiai nuo gausių kritulių nukentėjo vidurio Lietuva – Kauno miestas ir Kauno rajonas, Elektrėnai, Kaišiadorys, Jonava, taip pat Varėna, kiek mažiau žalos padaryta Šiaulių ir Panevėžio regionuose.
„Apie 80 proc. visų registruotų žalų tenka namams ir jų priklausiniams, o likusi 20 proc. dalis butams. Žalų kreipiniai vis dar plaukia ir tai natūralu – žmonės visų pirma bando mažinti nuostolius, apsaugoti savo turtą, tada įvertina patirtą žalą, ją užfiksuoja ir praneša savo draudikui“, − komentuoja M. Norkus.
Didelės ir gausios liūtys buvo fiksuotos ir liepos viduryje (14-15 d.), kai daug nuostolių sukėlė liūtys, kruša ir žaibo iškrovos. Tuomet registruotų nuostolių suma viršijo 260 tūkst. eurų sumą, o įvykių skaičius pasiekė 275 vnt.
Kaip atskleidė šių metų pavasarį „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas, pusė šalies gyventojų (50 proc.) jaučia susirūpinimą dėl galimų gamtos reiškinių padarinių jų turtui, o 1 iš 4 (22 proc.) yra anksčiau bent kartą patyrę nuostolių dėl audrų, liūčių, žaibų ar kitų gamtos stichijų.
Ekspertai pabrėžia, kad klimato kaitos kontekste vis dažnėjančios gamtos nelaimės turėtų būti vertinamos kaip ilgalaikė pasikartojanti rizika, reikalaujanti ne tik fizinės, bet ir finansinės prevencijos.
Remiantis tyrimo duomenimis, 6 iš 10 (62 proc.) gyventojų turi pagrindinio būsto draudimą. Tačiau žvelgiant į draudimu pasirūpinusių būstų savininkų proporciją pagal gyvenamąją vietą, didžiausia apdraudusių būstą skvarba yra didmiesčiuose (65 proc.), tai yra, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.
Tuo metu mažesnių miestų regionuose ir kaimo vietovių gyventojai, kurie dažnu atveju gyvena individualiuose namuose ir sodybose, dažniau nei miestų gyventojai nusprendžia likti be būsto apsaugos (30 proc.).
Svarbiausios priemonės, padedančios sistemingai valdyti gamtos stichijų keliamą riziką turtui:
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
Pranešimą paskelbė: Aušra Kaminskaitė, Integrity PR, UAB
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]