Kairiajame Nemuno krante kylantį Kauno „Nemunaičių“ kvartalą formuos ir pasaulinio garso architektų studija „Schmidt Hammer Lassen“ (SHL). Danų architektai tarptautiniame „SBA Urban“ rengtame architektūros konkurse laimėjo pirmąją vietą ir projektuos dalį naujo kvartalo.
SHL yra žinomi įvairių didelio masto transformacijos projektų autoriai, įskaitant aukščiausią pasaulyje medinį bokštą „Rocket & Tigerli“ Šveicarijoje bei urbanistinį pakrantės miestelį „Commonwealth Pier“ Bostone. „Nemunaičių“ kvartale jie bendradarbiaus su Kauno A. Kančo architektų komanda, projektavusia Kauno doką.
„Kairiajame Nemuno krante augantis naujas miesto centras – tai unikali galimybė Kaunui kurti šiuolaikišką, gyvą ir bendruomenišką miesto dalį. Pasitelkę pasaulyje pripažintus architektus, siekiame, kad „Nemunaičių“ kvartalas būtų ne tik novatoriškas ir estetiškas, bet ir darniai įsilietų į miesto audinį, papildytų Kauno dvasią. Kurdami žmogui patogias erdves – nuo žaliųjų skverų iki pėsčiųjų alėjų – kartu puoselėjame bendruomeniškumą ir sugrąžiname miestui ryšį su upės pakrante“, – sako „Nemunaičius“ plėtojančios „SBA Urban“ įmonės „Urban LIVE“ direktorius Andrius Mikalauskas.
Tarptautinė koncepcija įkvėpta Kauno kraštovaizdžio ir istorijos
SHL architektų komanda pabrėžia, kad Kaunas – miestas, užaugęs dviejų upių santakoje – jiems tapo kūrybiniu atspirties tašku.
„Nors Kaunas palaipsniui nutolo nuo tradicinių ryšių su upėmis, „Nemunaičių“ kvartalas suteikia galimybę atgaivinti miesto santykį su upėmis ir plėtoti išskirtinę architektūrą, gimusią iš turtingos bendruomenės, kadaise klestėjusios prie vandens pakrantės“, – sako SHL partneris Kopenhagoje Rene Nedergaard.
SHL – daugiau nei 25 metų patirtį turinti, daugybę apdovanojimų pelniusi Skandinavijos architektų studija, pasižyminti inovatyviu ir tvariu požiūriu į urbanistinį planavimą bei mišrios paskirties kvartalus. Partnerystė su A. Kančo studija padeda užtikrinti, kad kuriama architektūra ne tik atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus, bet ir derėtų prie vietos konteksto.
Išskirtinis dėmesys – viešoms erdvėms
SHL projektuos du „Nemunaičių“ kvartalo gyvenamuosius kompleksus, kuriuose bendrai numatyta įrengti apie 220 butų. Pastatų aukštis sieks iki 30 metrų – jis pasirinktas ne atsitiktinai. Laipsniškas, į viršų kylantis siluetas formuoja harmoningą urbanistinę kompoziciją ir neužstoja panoramos į Aleksoto šlaitus.
Projektuodami aukštesnius tūrius SHL architektai itin kruopščiai modeliuoja jų išdėstymą, kad užtikrintų optimalų saulės šviesos patekimą tiek į gyvenamąsias erdves, tiek į kiemus ir skverus visą dieną. Pastatai suplanuoti terasomis ir atitraukimais taip, kad vieni kitų neužstotų – kvartalo urbanistinis planas tiesiogine prasme suformuotas pagal saulės šviesą. Tokie sprendimai padeda naujai kuriamą teritoriją paversti gyvybinga miesto dalimi, išlaikant žmogui priimtiną mastelį.
Kiekviena viešoji erdvė šiame projekte suplanuota galvojant apie žmogų – nuo jaukių pėsčiųjų gatvelių iki įvairaus dydžio kiemų ir aikščių, pritaikytų bendruomeniniam gyvenimui. Kvartalas bus ne tik estetiškai patrauklus, bet ir gyvas – architektūriniai sprendimai skatina žmones susitikti, bendrauti, kurti stiprią, ilgaamžę bendruomenę. Perimetrinis pastatų išdėstymas aiškiai atskirs viešąsias ir privačias zonas, o architektūros įvairovė kurs natūraliai susiformavusio miesto dalies įspūdį.
Visos naujos plėtros kvartalo vystymas bus vykdomas 3 etapais. Pirmo etapo projektavimas numatytas 2025–2026 m. Statybos prasidės iš karto gavus visus statybą leidžiančius dokumentus, o viso, 6 hektarų rajono plėtrą planuojama užbaigti iki 2031 m.
Pranešimą paskelbė: Gabrielė Drėmaitė, UAB „coagency”
Aplinkos ministras patvirtino naujas Teritorijų planavimo normas, kurios padės kurti kompaktiškus, tvarius ir vaikščiojimui pritaikytus miestus ir kitas gyvenvietes. Šios normos paremtos „15 minučių miesto“ koncepcija, kai visos pagrindinės paslaugos ir kasdienės veiklos vietos – darbas, mokykla, parduotuvė ar parkas – pasiekiamos pėsčiomis ar dviračiu vos per 15 minučių nuo žmogaus gyvenamojo būsto. „Tai yra […]
„Via Lietuva“ tęsia Islandijos plento ties Kaunu rekonstravimą – pasirašyta sutartis dėl viaduko per Jonavos gatvę (kryptimi Vilnius–Klaipėda, kairėje kelio pusėje) ir ketvirtojo, paskutinio, tilto per Nerį kapitalinio remonto darbų atlikimo. Taip pat jau pradėti rengti automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda beveik 6 km ruožo tarp Biruliškių sankryžos ir Jonavos g. rekonstravimo projektiniai pasiūlymai. Pagal „Via Lietuva“ su […]
Privačius šachtinius gręžinius ir šulinius naudojantys sostinės regiono gyventojai šiemet gėrė kur kas geresnės kokybės vandenį nei praėjusiais metais. „Vilniaus vandenų“ laboratorija, atlikusi iš klientų mėginių beveik 3,3 tūkst. vandens tyrimų, nustatė, kad didžioji dalis atitiko higienos normą. Pernai tokių tyrimų buvo vos pusė. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės laboratorijoje […]
Lapkričio 14 dieną (penktadienį) Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Miesto paveldas: medinės erdvės“, skirtą aptarti istorinių medinių priemiesčių svarbą šiuolaikinių miestų tapatybei ir gyventojų patirčiai. Šių metų konferencijos tikslas – pažvelgti į medinę architektūrą kaip gyvą miesto kultūros sluoksnį, atskleidžiant jo reikšmę tiek urbanistiniu, tiek socialiniu požiūriu. Pranešėjai iš Lietuvos, […]
„Via Lietuva“ informuoja eismo dalyvius, kad ant Biruliškių viaduko, esančio automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 95,47 km, ties deformaciniu pjūviu pirmoje eismo juostoje pastebėta duobė, todėl šiame ruože laikinai apribotas eismas: pirmoji eismo juosta uždaryta, eismas vyksta antra ir greitėjimo bei lėtėjimo juostomis. Siekiant, kas eismas minėtame ruože būtų kuo sklandesnis, duobė laikinai užtaisoma šaltu asfaltu ir […]
Rygos “Preses Nama Kvartāls” projekto vystytojas sėkmingai užbaigė penktąją obligacijų emisijos dalį, pritraukdamas 8,7 mln. eurų. Tai yra antra pagal dydį projekto obligacijų programos dalis ir viena didžiausių obligacijų emisijų tarp Baltijos šalių nekilnojamojo turto vystytojų šiais metais. Šioje dalyje aktyviau dalyvavo ir Latvijos investuotojai, nors lėšos iš Lietuvos ir toliau sudaro didžiąją obligacijų emisijos […]