Įdėti skelbimą

Nuo atliekos iki kelio – pelenai ir šlakas keičia statybų taisykles

4

Nuo atliekos iki kelio – pelenai ir šlakas keičia statybų taisykles

Atliekos gali virsti vertingu statybiniu resursu. Tuo įsitikinusi „Kauno švara“, kuri iš nepavojingųjų atliekų deginimo gautus pelenus ir šlaką siūlo naudoti kelių tiesybos bei infrastruktūros projektuose. Kas vakar buvo atlieka, šiandien tampa kelių tiesybos medžiaga. Tai – ekonomiška ir tvari alternatyva įprastoms kelių tiesybos medžiagoms.

Lietuvos kogeneracinėse jėgainėse kasmet sudeginama šimtai tūkstančių tonų mišrių komunalinių atliekų. Po šio proceso lieka pelenai ir šlakas – anksčiau laikyti tiesiog nepanaudojamais likučiais, šiandien tampa svarbia žaliava statybai. „Kauno švara“ kartu su partneriais juos paruošia ir į rinką tiekia kaip statybinį produktą, tinkamą kelių nesurištųjų pagrindo sluoksnių ir kitų infrastruktūros objektų įrengimui.

„Iš sudegintų atliekų, pasitelkiant partnerius, išgauname kelių tiesybai tinkamą statybinę medžiagą. Tai, kas vakar buvo atlieka, šiandien – kelių tiesybos medžiaga. Pelenų ir šlako mišinių taikymas – galimybė tiesti tvarius, pigesnius ir pažangesnius kelius jau šiandien“, – sako UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

Mokslininkų įžvalgos – tvaru, patikima, efektyvu

Ilgalaikius tyrimus atlikę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimo instituto mokslininkai patvirtina, kad šie deginimo proceso likučiai gali būti naudojami kaip alternatyva tradicinėms kelių tiesybos medžiagoms. Vilnius tech Kelių tyrimo instituto direktoriaus pavaduotoja dr. Judita Šulteckė tvirtina, kad, tinkamai naudojami, pelenai ir šlakas savo techninėmis savybėmis yra ne prastesnė medžiaga nei kelių tiesyboje taikomas smėlis ar žvirgždas.

Moksliniai tyrimai atskleidė, kad pelenų ir šlako mišiniai yra stabilūs, pralaidūs vandeniui, atsparūs neigiamam šalčio poveikiui ir gali būti naudojami šalčiui atsparių sluoksnių įrengimui.  Žiedinės ekonomikos požiūriu didžiausias tvarumo lygis pasiekiamas tuomet, kai pelenų ir šlako mišiniai naudojami jų nesumaišant su kitomis gamtinėmis medžiagomis, t. y. be papildomų gamtinių medžiagų.

Taupiau, bet ne prasčiau

Pelenai ir šlakas, naudojami kelių statyboje, yra saugūs ir visiškai nekenksmingi aplinkai. Šios žaliavos yra sistemingai ir nuodugniai tiriamos nepriklausomose, akredituotose Vokietijos ir kitų ES šalių laboratorijose, laikantis Europos Sąjungos nustatytų bandymų metodikų ir kokybės standartų. Nuolat atliekami tyrimai rodo, kad jų cheminė sudėtis atitinka visus teisės aktų reikalavimus, pagal LR aplinkos ministro 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymą  Nr. D1-805 „Dėl Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimų patvirtinimas“.

Pelenų ir šlako panaudojimas kelių tiesyboje ne tik padeda mažinti statybos kaštus ir žaliavų naudojimą, bet ir prisideda prie žiedinės ekonomikos bei aplinkos tausojimo tikslų įgyvendinimo. „Tiesiogiai naudojame tai, kas dar prieš kelerius metus buvo problema. Dabar tai – ne tik tvarus sprendimas, bet ir būdas sutaupyti“, – konstatuoja „Kauno švaros“ projektų vadovai.

Kiekviena tona – žingsnis į tvaresnę statybą

Šių medžiagų naudojimas ne tik mažina sąvartynų augimą, bet ir padeda tausoti gamtos išteklius – mažiau kasamos gamtinės kelių tiesybos medžiagos, mažesnis CO₂ pėdsakas. „Kiekviena tona panaudotų pelenų reiškia toną neišgautos įprastos kelių tiesybos medžiagos. Tai – didelis žingsnis link tvaresnės statybos rinkos“, – pabrėžia įmonės ekologė Aida Stiklienė.

Išbandyta realiomis sąlygomis

Inžinieriai pelenų ir šlako mišinius realiomis veikimo sąlygomis išbandė skirtingose vietose, vertindami jų tinkamumą įvairioms konstrukcijoms. Rezultatai parodė, kad tinkamai pagaminti ir įrengti pelenų ir šlako produktai sudaro tvirtą, transporto priemonių apkrovų poveikiui atsparų sluoksnį, kuris gali būti naudojamas ne tik automobilių kelių nesurištiesiems pagrindo sluoksniams, bet ir aikštelėms, pėsčiųjų ir dviračių takams, privažiavimams prie žemės ūkio ar pramonės objektų bei kitoms eismo zonoms.

Pelenai ir šlakas sėkmingai panaudoti Marvelės gatvės šaligatvio rekonstrukcijai, Mokolų ir Aukštažio gatvių remontui, Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos aikštelės dangų įrengimui, Žvaigždžių gatvės rekonstrukcijai, Lapių sąvartyno kelio įrengimui. Pelenų ir šlako statybinį produktą vis aktyviau naudoja privatus verslas.

Sprendimas ir verslui, ir savivaldybėms

Ši technologija ypač aktuali infrastruktūros projektams, kuriems svarbu suderinti kaštų efektyvumą, techninius reikalavimus ir tvarumo principus. „Kauno švara“ kviečia bendradarbiauti savivaldybes, kelių statybos bendroves, ūkininkus ir visus, kuriems svarbus atsakingas biudžeto panaudojimas bei aplinkai draugiški sprendimai.

Susisiekite: pelenai@svara.lt; +370 607 96025 | +370 669 51821

Pelenai ir šlakas – tai ne atlieka, o galimybė tiesti tvarų, pigesnį ir pažangesnį kelią. Ateitis jau yra šiandien.

Pranešimą paskelbė: Kristina Parachomikienė, UAB „Kauno švara“

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]


Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]


Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]