Finansų ministras Rimantas Šadžius Seimui pristatė patobulintą Nekilnojamojo turto įstatymo pataisų projektą. Teikiamais pakeitimais siūloma skirtingai apmokestinti gyventojų turimą nekomercinį nekilnojamąjį turtą – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą.
Siūloma leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamas pirmojo būsto vertės „grindis“(mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį) ir konkrečius tarifus nuo 0,1 iki 1 proc., įtvirtinant, kad mažiausia „grindų“ riba turėtų būti 10 000 eurų asmeniui. Konkrečias neapmokestinamas būsto vertes ir virš jų taikomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio ribas nustatytų savivaldybių tarybos.
„10 000 eurų yra kartelė vienam asmeniui, minimumas. Savivaldybių tarybos, akivaizdu, taikys savo karteles, kurios gali būti didesnės, bet negali būti mažesnės. Tokiu būdu šitas socialinis saugiklis suveiktų. Ir jis yra apskaičiuotas yra taip, kad neatimtų praktinės galimybės mažiausio žemiausio turto turinčiose savivaldybėse nusistatyti kažkokius tarifus ir kažkiek lėšų papildomai susirinkti į savivaldybės biudžetą. Nes mes girdėjome nerimo iš savivaldybių merų, kad jūs, sako, nustatysit tokias ribas, kad mes ten, kad ir 1 proc. tarifo nusistatę, gal laimei sukritus, galbūt vieną kokį būstą apmokestintume. Dėl to pasirinktas šitas skaičius, kuris iš tikrųjų atitinka nekilnojamo turto medianą tose savivaldybėse, Akmenėje, Kupiškyje ir kitose. Neabejoju, kad Vilniuje šita apatinė kartelė tikrai nebus 10 000 eurų ir, sprendžiant iš diskusijų, kurios girdimos viešoj erdvėj, Vilnius pasirinks protingą sistemą“, – pristatydamas teisės aktą sakė R. Šadžius.
Numatoma, kad mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų mažinamas 50 procentų (75 proc. daugiavaikėms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms) nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.
Teikiamu projektu siūloma kito (ne pagrindinio gyvenamojo) asmens nekomercinio nekilnojamojo turto vertę iki 2030 m. apmokestinti tokia tvarka:
0 proc. tarifą taikyti NT vertei, neviršijančiai 50 000 eurų;
0,1 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 50 000 eurų, bet ne didesnei nei 200 000 eurų;
0,2 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 200 000 eurų, bet ne didesnei nei 400 000 eurų;
0,5 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 400 000 eurų, bet ne didesnei nei 600 000 eurų;
1 proc. tarifą taikyti NT vertei, viršijančiai 600 000 eurų.
Nekilnojamojo turto mokestį, sumokamą už pagrindinį gyvenamąjį būstą siūlyta įskaityti į savivaldybės biudžetą, o už kitą nekilnojamąjį turtą – į Gynybos fondą.
Nekilnojamojo turto įstatymo pataisų projektui Nr.XVP-437 po pateikimo pritarė 72, prieš balsavo 36, susilaikė 9 Seimo nariai. Pagrindiniu svarstyti šiuos klausimus paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Seimo posėdyje projektus toliau numatoma svarstyti birželio 10 d.
Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]