Nuomos sutartys – tai ne tik formalumas, bet ir pagrindinis dokumentas, saugantis tiek nuomininko, tiek būsto savininko interesus. Vis dėlto Lietuvoje dar dažnai pasitaiko atvejų, kai nuomos sutartys sudaromos atmestinai arba visai nesudaromos. Tokiu atveju net nedidelė klaida gali virsti ilgalaike problema.
Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias klaidas ir pateiksime realaus gyvenimo pavyzdžių, kaip jos gali paveikti abi puses.
Vienas dažniausių atvejų – žodinis susitarimas. Toks „neformalus“ požiūris ypač paplitęs tarp pažįstamų ar šeimos draugų.
Istorija:
Vilma išsinuomojo butą Kaune rekomenduota pažįstamos. Rašytinės sutarties nepasirašė – „juk viskas aišku“. Po pusmečio bute kilo vamzdyno avarija, o savininkė atsisakė padengti remonto išlaidas, nes „ji tokiomis sąlygomis niekad nesutiko“. Kadangi sutarties nebuvo, Vilmai teko viską apmokėti iš savo kišenės.
Ką daryti?
Visada sudarykite rašytinę sutartį. Net jei nuomojatės iš draugo – oficialus dokumentas apsaugo abiejų šalių interesus.
Neaiškūs sutarties punktai – kita dažna klaida. Kai kurie nuomotojai ar nuomininkai pasitenkina trumpo formato sutartimi, kurioje nėra detalizuota nei nuomos mokėjimo tvarka, nei terminai.
Istorija:
Tadas mokėjo nuomą kiekvieno mėnesio pabaigoje, kol nuomotoja pareiškė, kad jis nuolat vėluoja. Pasirodo, pagal sutartį mokėjimas turėjo būti iki kiekvieno mėnesio 1 dienos. Nei viena pusė nebuvo tiksliai įsiskaičiusi į sutartį, o konfliktas kilo iš paprasčiausios komunikacijos spragos.
Sprendimas:
Būkite konkretūs: nurodykite mokėjimo datas, atsakomybę už komunalines paslaugas, naudojimo sąlygas, terminus.
Nuomos sutartys dažnai nenurodo, kas moka už šiukšlių išvežimą, internetą, ar net vandenį. Dėl to atsiranda nesusipratimų.
Istorija:
Simona nuomojosi butą Vilniuje už patrauklią kainą – 300 eurų per mėnesį. Tačiau jau pirmą mėnesį papildomos sąskaitos už elektrą, šiukšles, internetą ir bendrijos mokesčius viršijo 150 eurų. Sutartyje apie tai nebuvo nė žodžio.
Sprendimas:
Sutartyje aiškiai išvardykite visas išlaidas, nurodykite, kurios jų įskaičiuotos į nuomos kainą, o kurias moka nuomininkas atskirai.
Inventoriaus sąrašas – tai dar vienas punktas, dažnai paliekamas nuošalyje.
Istorija:
Justinas išsikraustė iš nuomojamo buto ir paliko jame sulūžusį stalą. Nuomotojas pareikalavo 200 eurų kompensacijos už „brangų baldą“, nors Justinas net neprisiminė, ar tas stalas apskritai buvo jų nuomos pradžioje.
Išvada:
Prie sutarties būtina pridėti turto sąrašą su nurodyta daiktų būkle (geriausia – su nuotraukomis). Tai apsaugos abi puses nuo nepagrįstų kaltinimų.
Daugelis sutinka sumokėti garantinį užstatą, bet mažai kas žino, kaip ir kada jis turi būti grąžinamas.
Istorija:
Erika išsinuomojo butą ir sumokėjo 2 mėnesių užstatą. Išsikrausčiusi, butą paliko švarų, bet nuomotojas dvi savaites ignoravo jos skambučius. Galiausiai pareiškė, kad grąžins užstatą „kada galės“, nes jam „trūksta pinigų“.
Rekomendacija:
Sutartyje nurodykite, kokiu terminu grąžinamas užstatas (pvz., per 14 dienų nuo išsikraustymo), ir kokiais atvejais jis gali būti sulaikytas (pvz., už padarytą žalą ar nesumokėtas sąskaitas).
Gyvenimas keičiasi – kartais reikia išsikraustyti anksčiau. Jei nuomos sutartys neapima tokių atvejų, atsiranda konfliktų.
Istorija:
Mantas gavo darbo pasiūlymą užsienyje ir norėjo išsikraustyti po 3 mėnesių nuomos. Tačiau nuomotojas reikalavo mokėti už visus 12 mėnesių, nes taip „buvo planuota iš pradžių“. Nors apie tai raštu nebuvo susitarta, teisinis ginčas truko kelis mėnesius.
Ką daryti?
Sutartyje nurodykite, per kiek laiko reikia pranešti apie išsikraustymą (pvz., 1 mėn. iš anksto) ir ar taikomi kokie nors mokesčiai ar baudos už anksčiau nutrauktą nuomą.
Pabaigai
Tinkamai parengtos nuomos sutartys – tai ne tik formalumas, bet ir abipusis saugumas. Aiškios, detalios ir raštu sudarytos sutartys padeda išvengti konfliktų, nesusipratimų ir net teisinių ginčų.
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]