Pirmasis šių metų ketvirtis sostinės pirminėje būsto rinkoje buvo gausus, rodo išankstiniai kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų duomenys*. Per tris mėnesius sudaryta 1 787 sandoriai dėl naujų butų, loftų ir kotedžų įsigijimo. Ankstesnį, 2024 m. ketvirtą ketvirtį rezultatas buvo 43 proc., o praėjusių metų pirmą ketvirtį – net 119 proc. kuklesnis (atitinkamai, 1 252 ir 816 sandorių). 2023 m. per tą patį laikotarpį sudaryti 649, 2022 m. – 1 012 sandorių. Per kovą šeimininkus rado 528 būstai – kiek daugiau nei vasarį, nors mažiau nei sausį.
„Pirkėjų aktyvumas Vilniaus rinkoje po truputį nusistovi ir tokį jį matyti turėtume artimiausiu metu. Šiuo momentu rinka, vertinant pasiūlos ir paklausos santykį, yra pakankamai tvari, tačiau norint, kad kainos nekiltų staigiau, dar turėtų pildytis pasiūla“, – sako „Citus“ analizės skyriaus vadovė Eglė Savostė.
Jos vertinimu, per tris šių metų mėnesius pasiūlos pildymas naujais projektais buvo dvigubai spartesnis nei pernai (vid. 699 vs. 324 būstai per mėnesį), tačiau esamo asortimento, pagal dabartinį pardavimų greitį užtektų 9,5 mėnesio, o įvertinus apie 20 proc. sudarančią nelikvidžią pasiūlą – tik 7,7 mėn. Šiuo metu Vilniuje naujų būstų „sandėlį“ sudaro 5 711 butų ir kotedžų – 1,5 proc. mažiau nei vasarį, 7 proc. daugiau nei metų pradžioje ir 18 proc. daugiau nei prieš metus. Per mėnesį jis pasipildė 427 vnt.
Tuo tarpu vidutinės pasiūloje esančių butų kainos sostinėje, „Citus“ duomenimis, pasiekė 3 652 Eur/kv. m ir per mėnesį paaugo 2,76 proc., per ketvirtį – 5,18 proc., o per 12 mėn. – 8,01 proc.
„Matome, kad rinkos galios svarstyklės Vilniuje vėl po truputį krypsta pardavėjų pusėn. Tokia paklausa jiems yra pakankamai komfortabili ir kainos per mėnesį kai kuriuose projektuose padidinamos 3–5 proc. Esamomis aplinkybėmis, tai – pakankamai organiškas augimas, kuris nesukelia ryškesnių įperkamumo pokyčių, tačiau atsiradus abejonių dėl tolimesnio ilgalaikio Euribor mažėjimo, ilgainiui tai gali pradėti daryti įtaką pirkėjų sprendimams“, – kalba E. Savostė.
Kaune per ketvirtį vidutinės pasiūloje esančių butų kainos padidėjo 1,66 proc., iki 2 872 Eur (kovo mėn. fiksuota -0,35 proc. korekcija), o per metus jos augo panašiai kaip ir sostinėje – 8,38 proc.
Tuo tarpu paklausa buvo gerokai didesnė nei įprastai: kovas pasižymėjo net 176 sandoriais, o per ketvirtį jų sudaryta jau 429 – net 122 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį ir 81 proc. daugiau nei ketvirtį prieš metus, rodo preliminari „Citus“ analitikų stebima statistika.
„Toks rezultatas – nedažnas. 2023–2024 metais vos po kartą per metus paklausa laikinojoje sostinėje perlipo 100 sandorių per mėn. ribą. 2022 m. tokių mėnesių taip pat tebuvo du. O šiemet toks jau trečias iš eilės mėnuo ir mėnesinis pardavimų vidurkis priartėjo prie 150 ir viršija ne tik praėjusių trejų, bet ir 2021 m. vidurkį – didžiausio būsto rinkos augimo laikotarpį“, – skaičiuoja ekspertė.
Tačiau ji pastebi, kad Kaune ir toliau išlieka pasiūlos trūkumas: per mėnesį ji susitraukė 8,5 proc., nors per ketvirtį augo 9,5 proc., o per metus – net 26 proc. Tačiau dabar esančio 1 077 naujų būstų asortimento, prie dabartinio pardavimų greičio pakaktų 7,5 mėn., o atmetus apie 20 proc. nelikvidžios pasiūlos – vos pusmečiui.
„Gerai, kad Kauno rinka šiuo metu gan sekli ir pardavėjai joje nelinkę imtis žymesnio kainų didinimo. Tačiau ir į pasiūlą išleisti naujų būstų neskubama – per kovą jų buvo 62 (per šiuos metus – 509). Tai naudingiau yra anksčiau pradėtiems projektams, kurie ir „susišluoja“ pardavimus“, – komentuoja Eglė Savostė.
Klaipėdoje rezultatai toliau banguoja, nors aktyvumas šiemet didesnis ir uostamiestyje. Kovą pirminėje būsto rinkoje buvo sudaryti 48 preliminarūs naujų būstų (butų, loftų ir kotedžų) įsigijimo sandoriai, o per ketvirtį – 148: 96 proc. daugiau nei ankstesnį ketv. ir net 5 kartus (517 proc.) daugiau nei 2024 m. pirmą ketv.
„Geresnius rezultatus fiksavome tik 2021 m. – pirmą ir paskutinį ketvirčiais. O jei vertintume vidutinį greitį, pirmų trijų šių metų mėnesių vidurkis gerokai lenkia 2022–2024 m. mėnesinį pardavimų greitį, kuris sudarė 23–28 sandorius per mėn. ir šiek tiek – 2021 m. vidurkį (43 sandoriai/per mėn.). Taigi, kol kas matome, kad ir uostamiesčio būsto rinkoje pirkėjų aktyvumas yra išaugęs“, – pažymi „Citus“ analizės skyriaus vadovė.
Naujos pasiūlos prasme praėjęs mėnuo Klaipėdoje vėl buvo tuščias, todėl bendras asortimentas kovą sumažėjo 8,6 proc., tačiau per ketvirtį, dėl gausaus papildymo vasarį dar lieka 4,3 proc. aukštesnis nei metų pradžioje. Šiuo metu klaipėdiečiai gali rinktis iš 511 būstų – panašaus kiekio, kaip prieš metus (514).
Visgi, tokia pasiūla, pasak E. Savostės, nors ir nedidelė, pagal paklausą yra vos geresnėje situacijoje nei kituose dviejuose didmiesčiuose: šios pasiūlos pakaktų beveik 10,5 mėn., o įvertinus nelikvidžią pasiūlą – 8,3 mėn.
Ekspertė pabrėžia, kad kainų pokyčius Klaipėdoje šiuo metu susekti yra painu, nes vasarį pasiūlą papildžius dviem labai brangiems projektams, statistinės kainos išsipūtė.
„Jei vertintume visos pasiūlos butų kainų vidurkį, jis šiuo metu sudaro net 3 108 Eur/kv. m. Ir, nors statistiškai per mėn. jis nuo 3 261 Eur/kv. m sumažėjo 4,69 proc., atmetus du minėtus brangiuosius projektus, kaina dabar būtų 2 386 Eur/kv. m, t. y. didesnė nei buvo vasarį, kai siekė 2 330 Eur/kv. m“, – sako „Citus“ analizės skyriaus vadovė Eglė Savostė.
*„Citus“ analitikai, vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuoja preliminarius sandorius dėl butų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad, formaliai, dauguma kotedžų yra priskirtini butams ir jie yra aktualūs būsto pirkėjams. Taip pat iš einamojo mėnesio rezultato nėra eliminuojami rinkos preliminariųjų sutarčių nutraukimai, kurie, paprastai, būna susiję su anksčiau sudarytais sandoriais, todėl neparodo einamojo mėnesio paklausos. Kartais pardavimų rezultatas išauga dėl vienu metu suvestų ankstesnių mėnesių pardavimų, todėl konkretų mėnesį fiksuojami išaugę, tačiau didesni „sukritimai“ būna užfiksuojami, o duomenys yra nuolat atnaujinami, todėl ilgesniu laikotarpiu neatitikimai išsilygina.
Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB CITUS
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]