Išvykdami iš namų ilgiesiems savaitgaliams Baltijos šalių gyventojai daugiau dėmesio nei pernai skiria gyvenamojo būsto saugumui. Tyrimo duomenys rodo, kad labiausiai namais besirūpinančių žmonių skaičius išaugo Lietuvoje. Mūsų šalyje ir Estijoje per metus daugiausiai padidėjo namų signalizaciją įjungiančių gyventojų dalis, Latvijoje stipriausiai ūgtelėjo kaimynų dėmesingumo paliekamam būstui prašančiųjų skaičius. Draudikai atkreipia dėmesį, jog draudžiamųjų įvykių kiekis ilgaisiais savaitgaliais, lyginant su kitais laisvadieniais, išauga daugiau nei 50 procentų.

 Visuomenės įpročius išvykstant iš namų atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Buvo klausiama, kokių saugumo priemonių žmonės imasi palikdami namus savaitgaliui ar ilgesniam laikui.

 Lyginant Baltijos šalių gyventojų įpročius, tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje išvykdami namų saugumą užtikrinančių veiksmų nepamiršta daugiausiai žmonių. Daugiau lietuvių nei latvių bei estų palikdami gyvenamąjį būstą ilgesniam laikui elektros prietaisus išjungia iš elektros lizdų (69 proc.), atjungia vandenį (50 proc.), prašo kaimynų dėmesingumo paliekamiems namams (41 proc.), įjungia signalizaciją (31 proc.).

 „Naujausi duomenys rodo, kad visos trijose valstybėse per metus žmonių elgsena keičiasi gerąja linkme. Lietuvos žmonės namų saugumu išvykdami rūpinasi labiau nei latviai bei estai, o tik užrakinančiųjų duris ir skubiai išvykstančiųjų skaičius mažėja“, – kalba „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

 Tyrimo duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje per metus labiausiai – nuo 21 iki 31 proc. – išaugo visuomenės dalis, kuri palikdama namus įjungia signalizaciją. Estijoje per metus taip besielgiančių žmonių skaičius išaugo nuo 13 iki 24 procentų.

 „Technologijų pažanga leidžia dar labiau sustiprinti namų apsaugą. Baltijos šalių gyventojai vis dažniau ryžtasi naudoti ne tik saugos signalizaciją, bet ir išmaniąsias stebėjimo sistemas, kurios gali realiu laiku siųsti pranešimus apie bet kokius įtartinus judesius ar galimus pavojus. Taip pat vis daugiau žmonių renkasi judesio jutiklius, automatizuotų šviesų sistemas bei nuotolinio būsto stebėjimo paslaugas. Matome, kad gyventojai mūsų šalyje teigiamai vertina modernius sprendimus, nes siekia, kad namai išties būtų jų tvirtovė“, – pasakoja draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.

 Pasak V. Katilienės, išvykstant iš namų svarbu nepamiršti ir bendrosios prevencijos – daugelis piktavalių ieško lengvų taikinių, todėl bet kokie ženklai, rodantys, kad būstas yra stebimas ir saugomas, gali juos atbaidyti. „Pavyzdžiui, stebėjimo kamerų imitacijos, apsaugos tarnybos lipdukai ar net lauko teritorijoje periodiškai įsijungiančios šviesos gali sudaryti įspūdį, kad namas yra stebimas. Galiausiai, pasiruošimas ilgesnei išvykai turėtų apimti ir vidaus erdvių apsaugą. Įsitikinkite, kad jokie daiktai, galintys sukelti gaisro pavojų, nebuvo palikti atviri. Taip pat būtina patikrinti oro kondicionavimo ar šildymo sistemas, kad tuščiuose namuose būtų išvengta staigių temperatūros pokyčių. Išvykstant svarbu patikrinti, ar uždaryti langai, balkonai ir garažų vartai“, – pataria draudikė.

 Tyrimo duomenys rodo, kad Latvijoje per metus labiausiai – nuo 18 iki 26 proc.– išaugo visuomenės dalis, kuri išvykdama namais prašo pasirūpinti savo kaimynų. Jų pagalbos išvykstant Lietuvoje prašančiųjų skaičius pastaraisiais metais padidėjo nuo 37 iki 41 procento.

 „Papildoma saugumo priemonė išvykus – patikimų kaimynų ar artimųjų pagalba. Pravartu paprašyti, kad kas nors periodiškai užsuktų į jūsų būstą, ištuštintų pašto dėžutę ar trumpam įjungtų šviesą skirtinguose kambariuose. Taip pat rekomenduojama pasirūpinti, kad vertingi daiktai nebūtų palikti matomoje namų vietoje, o sudėti į seifą ar kitą saugią vietą. Siekiant sumažinti būsto patrauklumą potencialiems nusikaltėliams, reikėtų susilaikyti nuo informacijos apie išvykimą skelbimo socialiniuose tinkluose. Vagys vis dažniau pasitelkia viešąją informaciją, siekdami identifikuoti tuščius namus. Nuotraukomis ir įspūdžiais iš kelionės būtų saugiausia dalintis tik grįžus namo“, – pataria V. Katilienė.

 Be fizinių apsaugos priemonių, pasak draudikės, svarbu pasirūpinti ir priešgaisrine sauga. Prieš išvykstant būtina išjungti visus nenaudojamus elektros prietaisus, užsukti dujų tiekimą bei patikrinti, ar nėra galimų avarijos šaltinių. „Net ir nedidelis elektros grandinės gedimas gali atnešti rimtų nuostolių, todėl rekomenduojame iš anksto įsitikinti, kad visos sistemos veikia tinkamai“. Taip pat svarbu patikrinti ir dūmų detektorius, kurie suveikdami duos aplinkiniams duos ženklą apie jūsų namuose įsiplieskusią ugnį“, – pažymi draudimo bendrovės atstovė.

 Jos teigimu, išvykstant svarbu pasirūpinti ir vandentiekio sistemomis. Ilgesniam laikui paliekant būstą be priežiūros, rekomenduojama užsukti vandens tiekimą, kad būtų išvengta galimų vamzdynų pažeidimų ar netikėtų nuotėkių, galinčių padaryti didelę žalą turtui. „Trūkę kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžiai, be priežiūros paliktų skalbimo mašinų gedimai bei vandens šildymo katilų avarijos daug nuostolių namuose pridaro ne tik jų gyventojams, bet ir užlietiems kaimynams. Tokios nelaimės, deja, gyventojams išvykus, nutinka dažniausiai“, – apibendrina V. Katilienė.

 Tyrimo duomenimis, jokių saugumo priemonių išvykstant iš namų nesiima net 27 proc. Latvijos, 22 proc. Estijos ir 16 proc. Lietuvos gyventojų.

 Lietuvos, Latvijos ir Estijos 16-64 metų žmonių apklausa atlikta apklausiant po 1 600 kiekvienos Baltijos šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.

Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service (UAB PIAR)