Praėjusiais metais už valstybinės reikšmės kelių plėtrą atsakinga įmonė „Via Lietuva“ parengė naują žvyrkelių programą, į kurią iš viso įtraukta 750 km kelių su žvyro danga. Naujai Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai žvyrkelių programai skyrus papildomą ir tikslinį finansavimą, jos įgyvendinimui jau pradėti parengiamieji darbai.
Skaičiuojama, jog už šiais metais žvyrkelių programai Vyriausybės skirtą papildomą 20 mln. Eur sumą asfaltavimo darbai galėtų būti inicijuoti 40 km kelių su žvyro danga atkarpose. Tikslus asfaltuojamų žvyrkelių kilometrų skaičius paaiškės po rangos darbų viešųjų pirkimų procedūrų.
Siekdama kokybiškai pasirengti žvyrkelių programos įgyvendinimui bei efektyviai panaudoti valstybės skirtas lėšas, „Via Lietuva“ pradėjo kelių su žvyro danga tyrimus bei konstrukcijos būklės vertinimus. Remiantis šių tyrimų rezultatais bus apskaičiuotos ir nustatytos šių kelių asfalto dangų konstrukcijos, parinktos dangų įrengimo technologijos bei pritaikyti kiti inžineriniai sprendimai. Taip pat artimiausiu metu bendrovė rengiasi rangos darbų viešųjų pirkimų paskelbimui.
„Džiaugiuosi, kad naujoji Vyriausybė grįžo prie žvyrkelių programos ir gana greitai rado reikiamų finansų jai įgyvendinti. Dėkoju Prezidentui ir Seimui už palaikymą. Net neabejoju, kad jau šiemet dešimtyje Lietuvos regionų – žvyrkeliai virs ilgai lauktais keliais su asfalto danga“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Naujoji žvyrkelių asfaltavimo programa parengta remiantis atnaujinta ir patobulinta metodika. Pagal ją į programą įtraukti tik socialiniu ir ekonominiu požiūriu atsiperkantys kelių ruožai. Šis kriterijus buvo vertinamas atsižvelgiant į kelio eismo intensyvumą, jo teritorijoje esančias mokymosi įstaigas ar įmones, gyventojų skaičių ir kitus rodiklius.
Taip pat į šios programos sudarymo procesą buvo įtrauktos ir šalies savivaldybės. Jų atstovai atliko savo teritorijoje esančių ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu atsiperkančių kelių su žvyro danga reitingavimą. Tai reiškia, jog savivaldybės galėjo prisidėti sprendžiant, kurie kelių ruožai su žvyro danga yra prioritetiniai ir kuriuos reiktų asfaltuoti pirmiausia.
„Rengiant naują kelių su žvyro danga asfaltavimo programą, pirmiausia patobulinome jos sudarymo metodiką. Į programos sudarymo procesą įtraukėme ir šalies savivaldybes, kurios padės užtikrinti, jog gyventojų poreikiai būtų atliepti tinkamai. Taip pat, atsižvelgdami į anksčiau gautas Valstybės kontrolės rekomendacijas į naują programą įtraukėme tik socialiniu ir ekonominiu požiūriu atsiperkančius kelių ruožus. Vyriausybei skyrus papildomą finansavimą žvyrkelių asfaltavimui Lietuvoje galime nuosekliai vykdyti tolimesnius darbus ir prisidėti prie šalies regionų integracijos plėtros“, – teigia „Via Lietuva“ Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas, l. e. p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Naujos žvyrkelių asfaltavimo programos įgyvendinimo greitis bei apimtys priklausys nuo kasmet skiriamo Kelių priežiūros ir plėtros biudžeto lėšų, tačiau naujos Vyriausybės skirtas tikslinis finansavimas šiai programai indikuoja, jog kelių su žvyro danga asfaltavimo tempas Lietuvoje gali būti sparčiausias per paskutinį dešimtmetį.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra 5 250 km kelių su žvyro danga. Naujosios žvyrkelių asfaltavimo programos tikslas – sumažinti šių kelių 4 200 kilometrų.
Bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. 2023 m. bendrovėje, kartu su nauja vadovų komanda, buvo parengta ir pradėta įgyvendinti įmonės pokyčių programa. 2024 m. bendrovėje buvo tęsiami transformacijos procesai, lėmę išaugusius įmonės rodiklius ir pasiektus akcininko iškeltus tikslus.
Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, AB Via Lietuva
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]