Trečiadienį Vilniuje vykstančioje nekilnojamojo turto konferencijoje „Core” aplinkos ministras Povilas Poderskis pristatė būsimas reformas ir planus mažinti biurokratines kliūtis statybų sektoriuje.
„Būsimus darbus planuosime pagal aiškius duomenis ir skaičius. Galima ginčytis dėl idėjų ir nuomonių, tačiau su skaičiais nepasiginčysi. Jeigu, pavyzdžiui, yra skleidžiamas gandas, kad po praėjusių metų lapkričio 1 d. nė vienas statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, tai tikrai nėra tiesa“, – konferencijoje kalbėjo aplinkos ministras.
Anot ministro, šiandien jau atverta dalis duomenų. 2024 m. Lietuvoje buvo išduoti 11 201 statybą leidžiantis dokumentas, 547 dokumentų išdavimas vėlavo, o metinis vėlavimo rodiklis siekė 5,6 proc. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste šis vėlavimas siekė 10,1 proc., Vilniaus raj. – 7,8 proc., Kauno mieste – 1,4 proc., Klaipėdos mieste – tik 0,3 proc., o Pagėgiuose – net 41 proc.
„Šiandien matome, kad vienoms savivaldybėms sekasi geriau už kitas – vėlavimai gretimose savivaldybėse labai skirtingi. Svarbu, kad ir savivaldybės tarpusavyje keistųsi gerąja praktika, ne visada viską turi nuspręsti ministerija“, – sakė aplinkos ministras.
P. Poderskis pristatė Aplinkos ministerijos svarbiausius uždavinius statybų sektoriuje: teisės aktai turi būti aiškūs ir nekuriantys dviprasmiškų situacijų; turi būti atskirtos atsakomybės tarp statytojo, projekto rengėjo, eksperto, tikrinančių institucijų ir savivaldybės; turi vykti skaidrus ir automatizuotas duomenų apsikeitimas tarp sistemų ir projektų tikrinimas bei atverti informacinių sistemų duomenys.
„Artimiausiu metu atversime dar daugiau duomenų, kad galėtume išsamiau ir prasmingiau diskutuoti apie miestų plėtrą. Tai tik pirmas duomenų atvėrimo etapas. Siekiant, jog visi vėlavimai staiga netaptų masiniais atmetimais, stebėsime ir analizuosime atmetimų priežastis. Bus dedamos didelės pastangos automatizuoti sistemą, padaryti ją aiškesnę ir suprantamesnę. Iš duomenų analizės natūraliai seks ir reguliavimo pokyčiai, kurie užtikrins sklandesnį statybų procesą“, – konferencijoje kalbėjo P. Poderskis.
Planuojama, kad Teritorijų planavimo sistema „Vartai“ dar šiemet bus susieta su visomis statybų sektoriaus naudojamomis informacinėmis sistemos, todėl planavimo ir statybų procesai dar labiau paspartės.
Be to, bus robotizuotas duomenų tikrinimas. Pavyzdžiui, išduodant statybą leidžiantį dokumentą žmogus turi atlikti 138 veiksmus, o po pertvarkos tai turės padaryti 22 kartus. Todėl ateityje šis procesas turėtų tapti skaidrus ir suprantamas.
„Paveldėjome tikrai sudėtingą situaciją – po lapkričio 1-osios jaučiama daug įtampos rinkoje, nes nauja sistema dar pilnai neveikia. Tikimės, kad šią situaciją išspręsime ir kartu su nekilnojamojo turto vystytojais, savivaldybių atstovais galėsime rasti sprendimus“, – tvirtino aplinkos ministras.
Kalbėdamas apie renovacijos procesus Lietuvoje, jis teigė, kad dabartiniais tempais vykstant tradicinei renovacijai ji Lietuvoje baigtųsi tik po 200 metų. Todėl reikėtų pagalvoti ir apie skydinę renovaciją, kuri vyktų gerokai sparčiau. Ministras sakė svarstysiantis, ar renovuojant namus neužtektų ir B energetinio efektyvumo klasės.
„Klimatas šyla, nebeliko labai šaltų žiemų, todėl būtų galima peržiūrėti ir reikalavimus dėl energetinio efektyvumo klasių. Juk dauguma žmonių namus renovuoja dėl prastos pastatų techninės būklės“, – sakė P. Poderskis.
Jis pasiūlė idėją, kad labai prastos būklės senus namus būtų galima nugriauti, o gyventojus perkelti į naujai pastatytus daugiabučius. Tačiau dėl šio siūlymo, jeigu jam pritartų socialiniai partneriai, reikėtų peržiūrėti daug teisės aktų.
Konferenciją „Core” jau 13 metus organizuoja Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija, suburianti kartu diskutuoti architektus, teisininkus, statybos ir nekilnojamo turto vystymo verslo atstovus bei politikus.
Pranešimą paskelbė: Audris Kutrevičius, LR aplinkos ministerija
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]