Palanga priklauso gyventojams. Kada pabus kiti miestai?

Ignas Lesauskas, architektūros studijos „nytt“ architektas

Iki 2013 m. mažėjęs gyventojų skaičius Palangoje stabilizavosi, o nuo 2018 m. ėmė sparčiai augti. Staiga suaktyvėjo nekilnojamojo turto rinka, o Palangą iš naujo pamėgo ne tik Lietuvos turistai, bet ir vis daugiau naujakurių iš įvairių šalies regionų bei netgi „skaitmeniniai klajokliai“ iš viso pasaulio. Tai nulėmė aktyvi bendruomenė, kuri ėmėsi iniciatyvos kurti gyvybingą ir patrauklią gyvenimo aplinką.

Viena iš nedaugelio augančių savivaldybių

Šiuo metu gyventojų Lietuvoje skaičius auga tik Neringos, Klaipėdos rajono, Kauno rajono, Palangos miesto, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Palanga ir Neringa yra vienintelės mažos savivaldybės, kurios auga, o iš Palangos sėkmės istorijos galėtų pasimokyti ir kitos savivaldybės.

Ilgą laiką Palanga buvo laikoma tik vasaros sostine, tačiau dabar šis miestas jau nebėra pavaldussezoniškumui. Vis daugiau žmonių pasirenka miestą kaip vietą gyventi ar dirbti nuotoliniu būdu net ir žiemą.2023 m. pradžioje Palangoje gyveno daugiau kaip 18 tūkst. žmonių, nors dar 2018-aisiais šisskaičius vos viršijo 15 tūkst.

Būtent dėl atgijusios miesto bendruomenės, aktyvaus jaunimo ir, žinoma, Palangos gamtos, daug kas nusprendė grįžti gyventi į savo gimtąjį miestą. Anksčiau žiemą vakarais Palangos gatvėse nieko nesutikdavai, tačiau dabar tai keičiasi – atrodo vis daugiau žmonių atvyksta čia gyventi arba padirbti nuotoliu. Nors Palanga nėra didelė, ji labai bendruomeniška, žmonės buriasi, organizuoja renginius, yra aktyvūs.

Miestas, kurį kuria bendruomenė

Palangos miestas šiuo metu išsiskiria tuo, kad gyvenimo ir gyvybingumo kūrėjai šiuo metu yra ne savivaldybė ar įvairūs valdžios atstovai, tačiau verslai ir bendruomenė.

„RĄŽĖ“ ar „Ošia“ užkuria didžiausius vakarėlius, Palangos duonos fabrikas tapo viena iš unikaliausių Lietuvos kokteilinių, kurioje net ir ne sezono metu rikiuojasi eilės žmonių bei įmonių, norinčių ten rengti savo renginius, „Loca’les Bodega Palanga“ džiaugiasi, kad pirmą kartą gali dirbti ištisus metus.

Palangoje netgi atsirado „3o – Out Of Office“ bendradarbystės erdvė, sėkmingai veikianti jau antrus metus ir pritraukianti ne tik lietuvius, bet ir užsieniečius, kurie dirba nuotoliu, tačiau dažnai nenori dirbti iš namų vieni.

Visi šie verslai yra sukurti aktyvių gyventojų ir vienas iš pagrindinių tokių verslų tikslų yra sukurti miestą, kuriame malonu gyventi. Todėl verslūs žmonės dažnai bendradarbiauja tarpusavyje. Iš tokios partnerystės buvo sukurtas Palangos duonos fabriko interjeras, „RĄŽĖS“ klubo interjeras. Ne ką rečiau su verslais bendradarbiauja ir savivaldybė.

Verslūs žmonės įkvepia vieni kitus Palangą padaryti išskirtinai gyva ir patrauklia visiems gyventojams. Kai darai ką nors sau pačiam, savo draugams – rezultatas išeina akivaizdžiai geresnis.

Panašiai netikėtai kaip Palangoje, būtent dėl vietinių gyventojų aktyvumo pradėjusių augti miestų yra ir daugiau. Pabradėje aktyvi muzikos atlikėjų ir kūrėjų bendruomenė įtraukė viso nedidelio miestelio gyventojus ir netgi pritraukė gyventojų iš kitų miestų, kurie nuolatos dalyvauja Pabradės gyvenime. O štai, pavyzdžiui, Švenčionėliuose atsidariusi bendradarbystės erdvė „Šiaurės stotis“ sugebėjo privilioti viso miestelio esamus ir buvusius gyventojus, o aplink ją pradėjo kurtis kavinės, restoranai ir kiti verslai.

Pasitempti dar galėtų ir Palanga, ir kiti Lietuvos miestai

Nepaisant progreso ir didžiulio postūmio į priekį per pastaruosius kelerius metus, tobulėti dar tikrai yra kur. Palanga šiuo metu yra itin sparčiai statoma, tobulinama, tačiau yra likę daug apleistų pastatų: išskirtinis, modernistinės architektūros niuansų turintis „Lino baseinas“, vila „Auska“ ar sanatorija „Rugelis“.

Prieš 20–30 metų šie statiniai funkcionavo ir traukė poilsiautojus, tačiau dabar jie yra apleisti. Nors miestams natūralu keistis, taip pat svarbu išsaugoti skirtingais laikotarpiais statytus pastatus.

Miestą gali kurti jo gyventojai, tačiau svarbų vaidmenį atlieka ir architektūra. Miesto išskirtinumas slypi tiek naujuose, moderniuose pastatuose, tiek gebėjime pritaikyti veiklai senąją architektūrą, kuri dažnai tampa pagrindu kuriant naujas erdves.

Tokius pastatus galima tinkamai panaudoti. Palangoje yra likęs dar ne vienas pamirštas ir nemylimas pastatas, kuriame galėtų atsirasti unikalios, dar nepatirtos erdvės. Vienas iš pavyzdžių – kolegų architektų projektuojamas kino teatras „Naglis“, kuris bus atgaivintas, sugrąžinta jo pirminė funkcija su restoranu, viešosiomis erdvėmis ir t. t. 

Taip pat mūsų kurtas Palangos duonos fabriko interjeras – naujos baro ir kultūrinių renginių erdvės dizainas apima neapdorotą buvusio duonos fabriko pramoninį charakterį, išlaikant originalias sienų ir lubų dekoracijas, siekiant išsaugoti pastato istoriją. Prikeltose erdvėse buvo siekiama išlaikyti autentiškumą, subtiliai pritaikant šiuolaikinius poreikius su minimaliomis interjero detalėmis.

Miestams natūralu keistis, tačiau svarbu išsaugoti bent dalį skirtingais laikotarpiais statytų pastatų, jų originalias formas, nes istorinė architektūra yra laikotarpio pėdsakas, kurį verta išsaugoti ateities kartoms.

Tiesa, daug daugiau kritikos galima būtų duoti kitiems Lietuvos miestams: Trakams, Birštonui, Molėtams. Kaip ir Palanga ar įvairūs maži miesteliai užsienyje, jie turi visus privalumus: gražią gamtą, patogią lokaciją, prieinamumą. Tačiau vietinės bendruomenės yra per mažai skatinamos veikti, o pačios jos daryti nieko nedrįsta.

Šios savivaldybės ir jų gyventojai dažnai skundžiasi pastatais–vaiduokliais, tačiau jais pasirūpinti galėtų tik aktyvūs verslininkai. Na, o tai pritrauktų ir daugybę naujų gyventojų, kurie taip pat būtų aktyvesni, pilni inovatyvių idėjų.

Miestas yra gyvas organizmas, kuriam reikalinga kultūra, pramogos, sporto infrastruktūra, skirtingos veiklos. Visa tai turi labai daug įtakos miestui augti. Bendruomenė tampa laimingesnė, o verslas labiau suinteresuotas vystyti apgyvendinimo infrastruktūrą. Todėl labai svarbu iki galo išnaudoti esamą infrastruktūrą, kad ir laikiniems projektams, tam, kad miestai būtų sužadinti, būtų kuriamas šurmulys, virtų diskusijos tarp miestiečių, statytojų ir savivaldybių.

Kodėl Palanga, Pabradė ar Švenčionėliai sugeba tai padaryti? Nejaugi kitur verslininkai turi mažiau drąsos? Ko dar trūksta?

Pranešimą paskelbė: Erik Murin, MB „Morė yra daugiau“