Pagrindiniai europiečių iššūkiai atnaujinant namus: finansiniai apribojimai ir stiprus emocinis prisirišimas

Tik ką gautos ir apmokėtos pirmos sąskaitos už šildymą daugeliui lietuvių nemaloniai priminė – ir vėl buvo pamiršti ankstesni pažadai labiau pasirūpinti namais, kad sąskaitos už šildymą prasidėjus šaltajam metų laikui būtų kuo mažesnės. Galime pasiguosti, kad mes tokie Europoje nesame vieninteliai: daugelis Vidurio ir Rytų Europos regiono gyventojų tvarkydami, atnaujindami namus nedažnai apie tai galvoja.

Sąskaitos gąsdina, bet priemonių imamasi vangiai

Prieš metus Lietuvoje bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad šaltuoju sezonu beveik pusė (49 proc.) lietuvių prisipažįsta nerimaujantys dėl išlaidų būsto šildymui. Tačiau priemonių šiai problemai spręsti imamasi vangiai. Kaip minėta, panašiai elgiasi ir kiti mūsų kaimynai. 

Neseniai VELUX grupės užsakymu vykusi apklausa[1] parodė, kad daugelis europiečių atidėlioja namų apyvokos daiktų ir namų įrangos keitimą, o pagrindinės tokio elgesio priežastys – finansiniai suvaržymai ir emocinis prisirišimas. Šešiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse atlikta studija siekta išsiaiškinti namų  tvarkymo ir atnaujinimo įpročius, klausimai apėmė platų spektrą – nuo sentimentalių daiktų iki praktiškesnių namų elementų, tokių kaip durys ir langai, kurie turi įtakos energijos vartojimo efektyvumui, o tuo pačiu – ir sąskaitoms už šildymą, elektrą. Tyrimo rezultatai rodo, kad nemaža dalis respondentų save priskiria prie atidėliotojų: daugiausia jų yra Rumunijoje (88 proc.), Lenkijoje (82 proc.), Vengrijoje (81 proc.), Kroatijoje (77 proc.), Čekijoje (68 proc.) ir Serbijoje (65 proc.).

Respondentų atsakymai liudija, kad finansai ir emocinis prisirišimas prie senų daiktų yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vis atsisakoma juos keisti. Finansų stoką dažniausiai minėjo Serbijos (67 proc.) ir Vengrijos (64 proc.) gyventojai, o emocinis prisirišimas prie senų daiktų ypač stiprus Kroatijoje (36 proc.) ir Lenkijoje (35 proc.).

Pakeitus langus ir duris galima sutaupyti iki 20 proc. šildymo išlaidų

Įdomu tai, kad apklausa atskleidė skirtingą požiūrį į durų ir langų keitimą. Kroatijoje 62 proc. respondentų naudojasi turimomis durimis ir langais tol, kol jie visiškai susidėvi. Ir priešingai, 48 proc. atsakiusių Vengrijos piliečių teigia pasiryžę juos keisti ilgai nelaukdami, kad vėliau išvengtų didelių problemų. Nepaisant šių skirtumų, visų apklaustų šalių respondentai teigė, kad energijos taupymas ir siekis išvengti galimos žalos yra pagrindiniai motyvai, skatinantys atnaujinti namų ūkį.

Kai respondentų buvo paprašyta nurodyti, kokius namų apyvokos daiktus reikėtų keisti pirmiausia, skalbimo mašinos ir indaplovės visada užėmė aukštesnę vietą nei durys ir langai. Serbijoje, Čekijoje, Kroatijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje buitinė technika užėmė pirmąją vietą sąraše – net 63 proc. respondentų nurodė šiuos daiktus kaip prioritetinius. Tačiau Rumunijoje durys (22 proc.) buvo įvardytos kaip svarbiausias daiktas, kurį reikia keisti, ir tik  po jų sekė kiti namų apyvokos daiktai (17 proc.).

Tyrimu taip pat akcentuota – jei žmonės geriau suprastų, kas ir kiek energijos padeda sutaupyti, namų apyvokos ir įrangos atnaujinimo prioritetai būtų kitokie. Žinoma, naujesnė, tinkamai parinkta buitinė technika gali sumažinti elektros sąskaitas. Tačiau kartais pakeitus duris ir langus būtų galima sutaupyti iki 20 proc. šildymo išlaidų. Daugelis respondentų  svarstytų galimybę duris ir langus perkelti į aukštesnes keitimo sąrašo pozicijas, jei būtų žinoję šiuos skaičius. Pavyzdžiui, Vengrijoje 50 proc. respondentų pirmenybę teiktų durims, o 38 proc. – langams, panašūs pokyčiai pastebėti Kroatijoje ir Lenkijoje. Serbijoje langai ir durys taptų pagrindiniais prioritetais – atitinkamai 60 proc. ir 57 proc. respondentų nurodė, kad svarstytų galimybę juos atnaujinti.

Lietuvius nuo langų keitimo sulaiko finansai ir nežinojimas 

„Lietuvos respondentai šį kartą nebuvo apklausti, bet kiti panašių tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad jų atsakymai būtų panašūs į kaimynų. Kaip rodo Vidurio ir Rytų Europos šalių apklausa, daugelis žmonių nežino, kokie svarbūs namų izoliacijai durys, fasadų ir stogo langai, ir kiek jie gali sumažinti šildymo išlaidas, o tuo pačiu – ir sąskaitas. Remiantis mūsų ankstesniais Vengrijos duomenimis[2], pakeitus stogo langus ir sumažinus patalpų temperatūrą vos 2 °C, šildymo energijos poreikį galima sumažinti iki 40 proc., neprarandant komforto“,  – sakė UAB „VELUX Lietuva“ pardavimų vadovas Marius Vinclovas. 

Pasak pašnekovo, bendraudamas su klientais Lietuvoje jis pastebėjo, kad pakeisti stogo langų jie dažnai nesiryžta dėl finansų ir paprasto nežinojimo, kada juos reikia keisti ir kad apskritai juos reikia keisti. Be to, langų keitimas Lietuvoje labai sezoniškas – kai lauke šalta, niekas nenori tuo užsiimti ir dar labiau šaldyti namus. 

Požymiai, išduodantys, kad jau reikia keisti stogo langus:

·       stiklas nuolat rasoja;

·       ant lango arba aplink jį yra pelėsio;

·       langas blogai užsidaro;

·       ant lango stiklo ar rėmo matomi pažeidimai;

·       palaikius delną arti stiklo jaučiasi šaltis.

Apie VELUX grupę

 VELUX stogo langai daugiau nei 80 metų tiekia dienos šviesą bei gaivų orą namams visame pasaulyje ir taip kuria geresnę gyvenamąją aplinką. VELUX siūlo įvairius produktus: stogo langus, modulinius stoglangius, dekoratyvines užuolaidėles, gaminius nuo saulės, išorines žaliuzes ir montavimo bei išmaniųjų namų sprendimus. Jie padeda sukurti šviesias, sveikatai palankesnes, energiškai efektyvias erdves žmonėms, kurie tokiose patalpose gyvena, dirba, mokosi ir žaidžia. VELUX veikia 37-iose šalyse, visame pasaulyje turi apie 11 700 darbuotojų. VELUX grupė priklauso VKR Holding A/S, akcinei bendrovei, kuri priklauso Villum fondui ir Kann Rasmussen šeimos nariams. 2023 m. VELUX grupės bendros pajamos siekė 2,91 mlrd. eurų, o „VKR Holding“ – 3,97 mlrd. eurų. Tais pačiais metais Villum fondas ir VELUX FONDAS labdarai iš viso skyrė 184,6 mln.

Norėdami sužinoti daugiau apie VELUX grupę, apsilankykite velux.com.

[1]VELUX grupės užsakymu šešiose Europos šalyse: Kroatijoje,  Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Serbijoje – atliktas tyrimas.

[2] VELUX atliko matavimus 95 m² ploto palėpėje įrangtame bute su aštuoniais stogo langais ir 250 mm izoliacija. Pirminiai stogo langai, kurių U vertė buvo 2,8 W/m²K, buvo pakeisti efektyvesniais stogo langais, kurių U vertė buvo 1,0 W/m²K.

Pranešimą paskelbė: Vaida Samuolytė, Vaida Samuolytė