Įdėti skelbimą

Prof. G. Stauskis apie infrastruktūrą neįgaliesiems: „Keli milimetrai vienam patogu – kitam pavojinga

1

Prof. G. Stauskis apie infrastruktūrą neįgaliesiems: „Keli milimetrai vienam patogu – kitam pavojinga

Pastatų, miestų, aplinkos prieinamumas daugeliui iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip XXI amžiaus iššūkis. Tačiau erdvėse skirtingus keblumus patiria tėvai su vežimėliais, senjorai, žmonės su įvairiomis negaliomis. Ar įmanoma suderinti skirtingus poreikius ir pritaikyti aplinką visiems? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorius dr. Gintaras Stauskis teigia, kad įmanoma, tačiau yra labai plona riba tarp to, kas vienam patogu, o kitam – pavojinga.

1993 metais Lietuvoje buvo priimtas ir pradėtas taikyti pirmasis miestų, pastatų ir jų aplinkos formavimą reguliuojantis teisės aktas RSN 154-93. Prie jo rengimo prisidėjo ir VILNIUS TECH profesorius – tuo metu dar doktorantas Gintaras Stauskis. Šiandien profesorius jau daugiau nei 30 metų atlieka tyrimus, prisideda rengiant teisės aktus, organizuoja konferencijas, mokymus ir kasdienybėje niekuomet nepraeina pro šalį pastebėjęs infrastruktūros sprendimą, kuris, galbūt, nėra tinkamas daugeliui – juk pastatai neturėtų žaloti.

„Per 30 metų požiūris, teisės aktai pasikeitė. Tuomet norėjome padėti žmonėms, kurie tiesiog negalėjo išeiti iš namų. Šiandien stengiamės orientuotis į optimalius reikalavimus, kurie, tikimės, apims daugelio skirtingų žmonių, ne vien su negalia, poreikių“, – dalinasi profesorius bei džiaugiasi, kad prieš tris dešimtmečius Lietuvoje galėjome kalbėti tik apie bazinius poreikius, sveikatos, saugumo užtikrinimą miestuose, o šiandien bandome saugumą integruoti į architektūrą ir siekiame aukštesnės kokybės.

Šiais metais prof. dr. G. Stauskis vedė mokymus architektams aštuoniose šalies apskrityse (inicijuotus Asmens su negalia teisių agentūros prie SADM) ir dalinosi patarimais bei dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis. Pavyzdžiui, iš gatvių įvažos į sklypus dažnai projektuojamos taip, kad kinta pėsčiųjų tako lygis – tada tenka projektuoti nuovažas, numatyti skiriamuosius ženklus ar taikyti kitas priemones – sukuriame pavojingą vietą (žr. nuotr.). Profesorius taip pat atkreipia dėmesį, kad neretai žmonėms su negalia automobilių stovėjimo vietos yra suprojektuotos taip, kad išlipęs iš automobilio asmuo atsiduria eismo sraute. Mokslininkas kviečia susimąstyti ir apie dažnai pamirštamus vaikų ergonominius parametrus – mažesnį ūgį ir fizinę jėgą, kurie turi įtakos jų saugumui ir aplinkos prieinamumui.

Prof. dr. G. Stauskis pabrėžia, kad aplinkos prieinamumo visiems reglamentai Lietuvoje yra atsiradę vėliau nei kiti, todėl vis dar reikalinga ugdyti praktiką ir įprotį: „Dažnai žmonės galvoja, kad pirma suprojektuosiu pastatą, o tada pritaikysiu. Bet iš tiesų, jeigu jis nuo pat pradžių pagalvotų apie tai, išvengtų daugybės klaidų ir tinkami sprendimai nieko papildomai nekainuotų. Tiesa, jau dabar kai kurie užsakovai net nurodo itin specifinius pritaikymo visiems reikalavimus ir tai palengvina darbą projektuotojui.“ 

Tyrėjas taip pat akcentuoja, kad būtina ne tik visuomet atnaujinti reglamentus, bet ir reikalingi praktiniai vadovai pastatų ir kraštovaizdžio architektams, nes kūrybiškai taikyti teisės aktus reikia didelės patirties. Mokslininkas kviečia bent kartą pastebėti, kaip neregys eina per gatvę arba kaip žmogus su vežimėliu (tiek su negalia, tiek tėvai su vaiku) bando pro duris įeiti į pastatą.  Atlikdamas tyrimus ir dirbdamas su studentais, profesorius stengiasi kalbėtis su bendruomene bei kviečia išbandyti ir vertinti pasiūlymus, kadangi formalūs vieši projektų svarstymai sudaro mažai galimybių objektyvioms diskusijoms ir tinkamiausių sprendimų visiems paieškai. 

Dar vienas tyrėjo patarimas – nusipiešti žmogaus judėjimo po pastatą arba sklypą trajektoriją. Tai padės atrasti kritinius taškus, kuriems turėtų būti skiriama daugiau dėmesio. Pasak profesoriaus, būtent sklypas ir lauko erdvės yra ta sritis, kuriai Lietuvoje šiuo metu reikia ypatingo dėmesio, kadangi čia daroma daugiausia klaidų.

Vis tik, profesorius teigia, jog aplinką pritaikyti įmanoma tik 95 procentams, kadangi visuomet išliks tų, kurie turi itin specifinių poreikių. Be to, atsiranda ir naujų ar yra dar nepakankamai ištirtų sutrikimų, tokių kaip ypatingas jautrumas garsui, šviesoms, mirgėjimui ir pan. Šiandien novatorius siekia atrasti formulę, tinkamiausią daugeliui: „Mane domina skirtingų naudotojų skirtingi poreikiai aplinkoje, ta plona riba, kurioje žmonių poreikiai susilieja. 15 ar 20 milimetrų? Kalbant apie slenkstį, keli milimetrai vienam patogu – kitam gali būti didelė kliūtis.“

Gruodžio 3-ąją, Tarptautinės žmonių su negalia dienos proga., prof. dr. G. Stauskis kviečia dalintis gerąja praktika, kurti kūrybiškus sprendimus ir kalbėtis apie aplinkos prieinamumą visiems.

Pranešimą paskelbė: Milda Mockūnaitė-Vitkienė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]


Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]


Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]