Vilniuje prasidėjo Nacionalinės koncertų salės statybos ant Tauro kalno. Vienas svarbiausių nepriklausomos Lietuvos kultūros infrastruktūros projektų siekia tapti moderniausia koncertų erdve Baltijos šalyse, kurioje bus galima organizuoti aukščiausio lygio muzikinius ir scenos meno pasirodymus. Žinią apie pradedamas Nacionalinės koncertų salės statybas džiugiai sutiko Lietuvos kultūros atstovai.
Režisierius Oskaras Koršunovas pabrėžia, kad nauja kultūros erdvė yra reikalinga ne tam, kad nugriovus Profsąjungų rūmus atsivėrusi teritorija ant Tauro kalno neliktų tuščia, o žmonių poreikiui lankytis kultūros renginiuose.
„Niekada Vilniuje nebus per daug kultūros pastatų, salių, teatrų. Manau, kad Nacionalinė koncertų salė yra prioritetinis dalykas. Ji užpildys didelę spragą mūsų kultūrinėje infrastruktūroje. Didžiausi šio projekto laimėtojai yra Vilniaus gyventojai ir svečiai – jie galės ateiti į naują, gražią salę, kur gera akustika, pasipuošti ir klausytis aukščiausio lygio koncertų“, – sako jis.
Pasak O. Koršunovo, moderni koncertų salė atvers galimybes ne tik pasaulinio lygio atlikėjams, bet ir Lietuvos kultūros ir meno atstovams: „Nacionalinė koncertų salė nėra vien užsienio atlikėjams – tai, pirmiausia, ir erdvė mūsų kūrėjams. Jiems atsivers didesnės galimybės groti, populiarinti klasikinę muziką.“
Anot jo, galimybė pritaikyti Nacionalinės koncertų salės erdves teatro pasirodymams irgi bus – Mažojoje salėje, kurioje galės tilpti iki 500 žiūrovų, galės vykti įvairūs renginiai. Salė gali būti transformuojama – keisti žiūrovų tribūnų išdėstymą, pritaikyti ją ne tik muzikos koncertams, bet ir kinui bei teatrui.
Naujoji salė – svarbi ir nepriklausomiems kūrėjams
Gintarė Masteikaitė, festivalių „Naujasis Baltijos šokis“ ir „ConTempo“ vadovė, taip pat pritarė šio projekto svarbai. Ji pažymėjo, kad Lietuvoje trūksta profesionalių scenos meno erdvių, atitinkančių tarptautinius standartus.
„Nacionalinė koncertų salė leis ne tik muzikantams, bet ir scenos menų atstovams pristatyti išskirtinius projektus. Mes, kaip šiuolaikinio šokio bendruomenė ir „Naujojo Baltijos šokio“ festivalio organizatoriai, dažnai susiduriame su klausimu, kur parodyti vieną ar kitą spektaklį, nes esamos salės yra arba per mažos, arba jau užimtos. Moderni koncertų salė su pažangiais techniniais sprendimais gali išspręsti šią problemą“, – sako G. Masteikaitė.
Pasak G. Masteikaitės, ji tikisi, kad sale galės naudotis ir nepriklausomi kūrėjai, ne vien didelės organizacijos.
Įspūdį keliančios techninės galimybės
Pasak Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, Nacionalinė koncertų salė buvo būtina jau prieš tris dešimtmečius.
„Tai yra mūsų kultūros skaudulys, kad tokios salės iki šiol neturime laisvoje Lietuvoje, apie tai reikėjo galvoti gerokai anksčiau. O dabar, kai prasidėjo statybos, laukiame jos su didžiausia viltimi ir džiaugsmu“, – neslėpė emocijų G. Rinkevičius.
Pasak jo, nauja koncertų salė išspręs ir techninių galimybių klausimą – projektuojant salės erdves daug dėmesio skirta natūraliai akustikai ir garso kokybei, be to, bus įrengtos mechaniškai pakeliamos platformos orkestrui. Numatoma, kad Didžioji salė gali turėti vargonus.
„Vilnius nėra pasaulio užkampis, kad neprisikviestume pasaulinio lygio atlikėjų, tačiau jiems reikia tinkamų sąlygų. Džiaugiuosi, kad akustiniu atžvilgiu salė turėtų būti labai gera ir tinkama absoliučiai visiems pasirodymams – ne tik simfoniniams orkestrams ar chorams, bet ir kameriniams orkestrams. Tokioje salėje bus malonu ir pačiai publikai“, – sako G. Rinkevičius.
Pasak maestro, kultūros atstovai viliasi, kad Nacionalinės koncertų salės projektas bus sėkmingai įgyvendintas: „Ši erdvė būtina tiek mūsų muzikantams, tiek užsienio atlikėjams.“
Itin didelis dėmesys akustikai
Ant Tauro kalno Vilniuje iškilsiančią Nacionalinę koncertų salę sudarys atskiros statinio dalys, kurias jungs atviras cokolinis aukštas – „žaliasis koridorius“. Pastate, kurio plotas 23,8 tūkst. kv. m, bus įrengtos keturios salės. Didžioji salė bus pritaikyta klasikinės simfoninės ir kamerinės muzikos koncertams bei kitų žanrų muzikos renginiams. Joje bus įrengti vargonai.
Siekiant užtikrinti, kad Didžiosios salės akustika būtų aukščiausio lygio, buvo sukurta iki 10 kartų sumažinta jos replika – akustinis modelis. Jame atlikti bandymai su įvairiais garsais ir muzikos instrumentais. Mažojoje salėje planuojama naudoti įvairių meno žanrų pristatymus. Pirmenybė teikiama teatrui arba šokiui, tačiau taip pat numatoma salę naudoti muzikiniams renginiams su įgarsinimu, kongresams ir konferencijoms, TV Gala/Show, šiuolaikiniam cirkui ir kitoms meno veikloms.
Trečioji salė bus skirta edukacinei veiklai, ekspozicijoms ir renginiams. Ketvirtoji – kasdieninei veiklai, muzikantų ir atlikėjų repeticijoms. Be to, pastate bus erdvės barams, knygynas, vestibiulis su vaizdu į miesto panoramą bei patalpos kitai įvairiai kultūrinei veiklai.
Už Nacionalinės koncertų salės projekto įgyvendinimą atsakinga Vilniaus vystymo kompanija, ją finansuoja Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Planuojama, kad Nacionalinė koncertų salės statybos bus užbaigtos 2028 m. IV ketvirtį.
„Arquivio Arquitectura“ vizualizacijos
Pranešimą paskelbė: Zita Šlepetienė, Vilniaus vystymo kompanija, UAB
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]