Virginija Rimšelienė, statinių informacinio modeliavimo ekspertė, „BIMhub“ vadovė
Pastaraisiais metais statinio informacinis modeliavimas (BIM) tapo neatsiejama šiuolaikinių projektavimo ir statybų procesų dalimi. Ši skaitmeninė technologija Lietuvos rinkoje egzistuoja jau apie penkioliką metų, tačiau ji kol kas taikoma tik didesnės vertės projektuose, taip pat ir viešuosiuose, numatytuose, pavyzdžiui, Kelių įstatyme. Vis dėlto, pagal dabartinę įstatymo redakciją, BIM naudojimas privalomas tik tuose projektuose, kurių vertė viršija 3 milijonus eurų. Tuo metu mažesnės apimties viešieji projektai neįtraukiami į BIM taikymo apimtis, o tai stabdo visos viešosios infrastruktūros kokybės progresą.
Dabartinis požiūris – klaida ilgalaikėje perspektyvoje
Padidėjusi klaidų, taisymų tikimybė, medžiagų ir resursų švaistymas – tik dalis problemų, su kuriomis susiduriama be BIM vykdant mažesnės vertės viešuosius projektus. Šiuo metu Kelių įstatyme nustatyti ribojimai naudoti statinio informacinį modeliavimą tik didesnės vertės projektuose užkerta kelią mažesnės apimties projektams tapti ekonomiškais, tvariais ir atitinkančiais aukštus kokybės reikalavimus. Tai gana akivaizdžiai matosi iš dabartinės kelių, ypač ne valstybinės reikšmės, būklės.
Nerimą kelia ir tai, kad neturint BIM, įprasti projektavimo metodai dažnai reiškia atidėtus sprendimus ir prastą duomenų valdymą, o tai ilgainiui lemia papildomus kaštus ir žemą kokybę.
BIM – akivaizdžiai reikalingas
Kalbant apie BIM naudą, svarbu pabrėžti, kad tai nėra tik 3D modelis ar kažkokie techniniai brėžiniai: tai kompleksinis informacijos valdymo požiūris, suteikiantis galimybę visapusiškai kontroliuoti projektą nuo planavimo iki priežiūros etapų. Kitaip tariant, su ja prižiūrite viską: nuo pradžios iki pabaigos, ir dar toliau.
Efektyvinant procesus ir optimizuojant darbą, BIM leidžia sumažinti klaidų ir brangių taisymų riziką, ypač kai projektas jau pradėtas statyti. Pritaikant šią technologiją, projektas pirmiausia sukuriamas skaitmeninėje erdvėje: taip galima iš anksto identifikuoti galimus iššūkius, atsekti projekto duomenis ir sudaryti aiškų darbo planą.
BIM taip pat leidžia tiksliai apskaičiuoti sąnaudas, optimizuoti išteklius ir sumažinti laiką, skiriamą dokumentacijai bei procedūroms tvarkyti. Su BIM įgyvendinant ir mažesnės apimties infrastruktūros projektus – parkus, vietinės reikšmės gatves ir pan., sumažėtų taisymų poreikis, užtikrintume nuoseklesnę kokybės kontrolę ir prisidėtų prie atliekų mažinimo.
Dar viena dažnai pamirštama statinio informacinio modeliavimo technologijos nauda – galimybė užtikrinti skaidrią komunikaciją ir aiškų projekto informacijos srautą. Skaitmeniniu būdu laikoma projekto dokumentacija, brėžiniai ir projekto eiga yra lengvai prieinami visiems projekto dalyviams, todėl kiekvienas sprendimas yra matomas, o nesusikalbėjimo galimybė šiuo atveju yra minimali. BIM projektai leidžia visapusiškai kontroliuoti ir stebėti projekto eigą net ir po dešimties ar daugiau metų, kai atliekama objektų priežiūra, jų taisymai.
BIM – ir siekiantiems tvarumo tikslų
Statybų sektorius yra vienas didžiausių teršėjų, todėl kiekvienas BIM metodologijos pritaikymas tiesiogiai prisideda prie tvarumo tikslų. Statinio informacinis modeliavimas atlieka esminį vaidmenį mažinant statybos atliekas. BIM aplinkoje atliekamas tikslių kiekių ir resursų apskaičiavimas leidžia dar ankstyvosiose planavimo stadijose optimizuoti projektą ir išvengti perteklinio medžiagų naudojimo. Kiekviena klaida, kurios galima išvengti naudojant skaitmeninius modelius, padeda sumažinti atliekų kiekį ir neigiamą poveikį aplinkai.
Kodėl būtina atnaujinti Kelių įstatymą?
Kartu su partneriais iš statybų sektoriaus pabrėžiame būtinybę atnaujinti dabartinį Kelių įstatymą, kad jis eitų koja kojon su infrastruktūros sektoriaus progresu. Atnaujintos nuostatos taip pat turėtų skatinti rinkos dalyvius pasitelkti BIM, nepriklausomai nuo projekto vertės. Kol įstatymo pataisų vis dar laukiame, prarandame galimybę kurti ilgalaikę ir ekonomiškai tvarią infrastruktūrą.
Norėtųsi, kad tiek viešojo, tiek ir privataus sektorių atstovai suprastų, kad statinio informacinis modeliavimas yra daugiau nei reikalavimas: tai – galimybė efektyviai ir kokybiškai įgyvendinti projektus, taupant laiką ir išteklius. Jei Kelių įstatymas būtų atnaujintas, kiekvienam mažos vertės projektui galėtume pasitelkti BIM ir užtikrinti, kad šalies infrastruktūra atitiktų aukščiausius kokybės standartus.
Pranešimą paskelbė: Aušra Matulaitytė, UAB „Bosanova”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]