Kai sena tampa nauja: kaip rajonų konversijos keičia miestų veidą?

Šiandieniniai miestai susiduria su daugybe iššūkių: apleistos pramoninės teritorijos, kintantys socialiniai poreikiai ir augantis gyventojų skaičius reikalauja naujų sprendimų. Miestų rajonų konversija – tai procesas, leidžiantis atgaivinti senus industrinius kompleksus ir pritaikyti juos šiuolaikiniams gyvenimo standartams. Ekspertai pasakoja, kaip gimsta konversijos projektiniai sprendimai, kokie technologiniai įrankiai, pavyzdžiui, pastatų informacinis modeliavimas (BIM), prisideda prie šių procesų, bei su kokiais iššūkiais susiduriama atnaujinant miestų rajonus.

Pasak architekto–urbanisto, įmonės „Bauland“ direktoriaus Donato Baltrušaičio, miestų rajonų konversijos yra svarbus ir tvarus miesto atnaujinimo ir vystymo būdas, padedantis pritaikyti istorinius ar apleistus industrinius kompleksus šiandieniniams visuomenės poreikiams.

„Tokios konversijos vykdomos dėl kelių priežasčių: kintant ekonominiams ir socialiniams poreikiams, senosios industrinės erdvės dažnai praranda savo funkcionalumą ir nebeatitinka nei funkcinių poreikių bei aplinkos kokybės standartų. Ten esančios senos gamyklos ar logistikos objektai nebeatlieka savo funkcijų, tad jų vietoje reikia kurti naujas urbanistines ir žaliųjų erdvių struktūras, kurios reaguoja į aplinkinį kontekstą. Taip pasiūloje atsiranda būstai, biurai, kitas visuomeninės paskirties funkcijas atliekantys pastatai ar naujos viešosios erdvės“, – teigia D. Baltrušaitis.

Konversijos – naudingos ir reikalingos, bet kelia ir iššūkių

Anot architekto–urbanisto, miestų rajonų konversijos ne tik taupo miesto išteklius, bet ir skatina atsakingą požiūrį į aplinką. „Jos taip pat padeda atliepti miesto gyventojų poreikius, kuriant patogias ir prieinamas erdves, stiprinančias vietos ekonomiką ir pritraukiančias naujų gyventojų. Be to, konversijos atliepia Europos Sąjungos Žaliojo kurso tikslus ir padeda mažinti urbanistinės plėtros spaudimą žalioms teritorijoms – vietoje miesto išsiplėtimo išnaudojamos jau esamos teritorijos.“

Žinoma, vykdant konversijas, susiduriama ir įvairiausiais iššūkiais. Pasak D. Baltrušaičio, viena didžiausių problemų yra sudėtinga sklypų nuosavybės struktūra, ypač, kai industrinės zonos turi netvarkingą išdėstymą, kuris trukdo kurti aiškų gatvių ir viešųjų erdvių tinklą. Retai kada kuriamos ir kompleksinės urbanistinės vizijos didesnių kvartalų ar visų rajonų konversijoms, kartais susifokusuojama per siaurai tik į vieno ar kelių sklypų transformacijas.

„Kita problema – daugelyje buvusių pramoninių teritorijų reikia išvalyti užterštą dirvožemį, kas gali būti brangu ir sudėtinga, reikėtų atkkurti ir tausoti miesto gamtinį karkasą. Taip pat, ne visur įmanoma perkelti ir inžinerinius tinklus, magistralinius dujotiekius, kurie riboja plėtros galimybes. Politinis ir finansinis stabilumas taip pat yra svarbūs konversijų sėkmei – tam reikia ilgalaikio viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo bei politinio palaikymo, kurio stoka gali sustabdyti projektus neribotam laikui“, – teigia ekspertas.

Technologijų pažanga ir inovacijos keičia projektinius sprendimus

D. Baltrušaičiui antrina Virginija Rimšelienė, statinių informacinio modeliavimo (BIM) ekspertė, „BIMhub“ vadovė, pridurdama, jog BIM taip pat prisideda projektuojant miestų rajonų konversijas. Pasak jos, konkrečiuose projektuose šis indėlis skirtingas, bet dažniausiai pasitaikantys – esamos situacijos skenavimas, optimaliausių sprendinių pagal esamą situaciją vertinimas, projektinių sprendinių vertinimas rengiant ir tikrinant skaitmeninius modelius, statybų planavimas, gamyba modelių pagrindu.

„Konversijų projektai yra didžiuliai ir sudėtingi, todėl jiems reikalingas ypatingas komandos susitelkimas. Labai svarbu ne tik operatyviai parengti kokybiškus projektus, bet ir griežtai laikytis numatyto grafiko. Pačiam projektui skaitmeniniai modeliai suteikia daugiau vizualumo, galimybę lengviau patikrinti sprendinius tokiame dideliame mastelyje, išspręsti galimus niuansus projektavimo eigoje ir daug drąsiau žengti į statybų etapą“, – teigia V. Rimšelienė.

Anot jos, šiuolaikinės technologijos, tokios kaip pastatų informacinis modeliavimas, leidžia optimizuoti projektavimo procesą, sumažinti klaidų tikimybę ir įgalina skirtingų sričių specialistus efektyviau bendradarbiauti bei užtikrinti aukštą projekto kokybę.

„Naudojant BIM, tampa lengviau integruoti įvairių disciplinų sprendimus į vieningą modelį, kad architektūra, inžinerija ir infrastruktūra veiktų darniai. Be to, skaitmeninės technologijos suteikia galimybę iš anksto įvertinti galimus projekto iššūkius ir greitai atlikti reikalingus pakeitimus, kurie sumažina sąnaudas ir taupo laiką statybų metu“, – sako BIM ekspertė.

Konversijos dažnai vykdomos didelio masto teritorijose, todėl į projektus vis dažniau įtraukiami miestų modeliai ir pasitelkiami išmaniojo miesto (angl. „smart city“) principai. Išmanieji miestai siekia sujungti duomenis skaitmeninėje erdvėje, juos analizuoti ir priimti optimaliausius sprendimus.

„Lietuvoje šiuo metu kuriamas ir nuolat papildomas Vilniaus miesto 3D modelis, kuriame kaupiama informacija apie rengiamus ir parengtus projektus. Šis modelis suteikia galimybę tiek projektuotojams, tiek visuomenei stebėti miesto pokyčius ir planus realiu laiku, kas padeda užtikrinti skaidrumą ir didesnį bendruomenės įsitraukimą. Vis dėlto, Lietuva dar tik žengia pirmuosius žingsnius „smart city“ kryptimi, kol kitos šalys jau diegia pažangesnes sistemas, kurios leidžia centralizuotai valdyti įvairias miesto funkcijas“, – pažymi V. Rimšelienė.

 Konversijos reikšmingai keičia miestų žemėlapius

Pasak ekspertės, vienas didžiausių ir šiuo metu itin aktualių miestų rajonų atnaujinimo projektų yra Goštauto kvartalo konversija Vilniuje. Šio projekto tikslas – sukurti valstybinį biurų kompleksą, kuriame numatyti ne tik administraciniai pastatai, bet ir trijų ministerijų būstinės.

„Dar vienas reikšmingas projektas – Vilniaus autobusų parko konversija. Šioje vietoje planuojama įrengti naują gyvenamąjį rajoną su gatvių jungtimis ir tiltu, tikintis, kad čia atsikels iki 30 tūkst. naujų gyventojų. Taip pat svarbus yra kompleksas prie Vingio parko, kur buvusios gamyklos teritorijoje planuojama statyti prekybos centrą „Akropolis Vingis“. Tai taps reikšmingu komerciniu ir laisvalaikio centru sostinės gyventojams ir lankytojams“, – tvirtina „BIMhub“ vadovė.

D. Baltrušaitis priduria, jog ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, pavyzdžiui, Klaipėdoje, vykdomi panašūs projektai. „Memelio miestelio“ projektas numato istorinės industrinės teritorijos pertvarkymą į daugiafunkcį rajoną su būstais, komercinėmis patalpomis bei kultūrinėmis erdvėmis.

„Taip pat vyksta ir Klaipėdos Energijos teritorijos transformacija į naują savivaldybės aptarnavimo centrą su kitomis papildomomis visuomeninėmis funkcijoms konvertuojant esamą senosios elektrinės pastatą. Šios ir kitos konversijos skatina miestų atgimimą, didina jų patrauklumą ir atitinka šiuolaikinius visuomenės poreikius“, – pažymi specialistas.

Pranešimą paskelbė: Aušra Matulaitytė, UAB „Bosanova”