Šildymo sezonas jau prasidėjo, tačiau namuose vis dar šalta? Šią nemalonią situaciją gali lemti pro langus negailestingai besiskverbiantis vėjas ar pagrindinį šilumos šaltinį užstojanti sofa. Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas pabrėžia – net ir neturint galimybių renovuoti daugiabutį, gyventojai gali savarankiškai imtis paprastų veiksmų, kurie padėtų taupyti šilumos energiją bei užtikrintų didesnį komfortą namuose.
„Nors šį sezoną šiluma vilniečiams kainuos mažiau nei Rygos ar Talino gyventojams, dalis miestiečių, gyvenančių nerenovuotuose daugiabučiuose, už ją, deja, mokės daugiau nei galėtų, kadangi dalis šilumos per nesandarias pastato konstrukcijas pabėgs į lauką“, – aiškina pašnekovas.
Jis sutinka, kad nėra geresnio būdo pagerinti namo energetinį efektyvumą nei jį renovuoti – skaičiuojama, kad tuomet gyventojai už šildymą moka bent 40 procentų mažiau. Visgi, pabrėžia J. Paulėkas, nesant bendro sutarimo ar galimybių skirti pakankamai lėšų, kiekvieno buto gyventojai gali atlikti savarankiškus ir kišenei draugiškus veiksmus, kurie sutaupytų nuo 3 iki 15 procentų šilumos. Atitinkamai tai atsispindėtų ir sąskaitoje už šildymą.
Ką daryti, kad šiluma neišeitų „į orą“
„Svarbu suprasti, kad temperatūra namuose priklauso ne vien nuo to, kaip šyla radiatoriai, bet ir nuo to, kaip gerai šiluma išlaikoma būste. Tai turi įtakos ir suvartojamam šilumos kiekiui, kuris lemia sąskaitos dydį. Šilti namai – komandinis darbas, todėl efektyvus šilumos vartojimas priklauso nuo pačių gyventojų pastangų“, – sako specialistas.
Anot jo, vienas svarbiausių faktorių siekiant išlaikyti šilumą namuose yra langai. Specialistas pataria pasirūpinti jų sandarumu. Tą padaryti galima net ir prasidėjus šildymo sezonui.
Ne mažiau svarbu ir taisyklingai vėdinti patalpas: „Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu ilgą laiką. Rekomenduojame tą daryti ne ilgiau kaip 10–15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi.“
Norint, kad kambaryje būtų šilta, reikia tinkamai pasirūpinti radiatoriais: neužstatyti jų baldais, kurie blokuoja šilumos patekimą į patalpas, nedžiaustyti ant jų rūbų ar avalynės, neuždengti sunkiomis užuolaidomis.
Be to, radiatorių skleidžiama šiluma senuose daugiabučiuose neretai tenka ne kambariui, o įsigeria į sieną, tad norint gyventi šilčiau rekomenduojama ant už radiatorių esančios sienos priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus.
„Tai – foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 procentų skleidžiamos šilumos ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 laipsniais“, – akcentuoja VŠT energetinio efektyvumo vadovas.
Apie problemą kalba per humoro prizmę
Nemalonią situaciją, kai jau šylant radiatoriams, namuose vis tiek tenka šalti, per humoro prizmę vaizduoja ir nauja Vilniaus šilumos tinklų edukacinė kampanija „Ir vėl šildymo sezonas“, skatinanti gyventojus imtis šilumą padedančių taupyti veiksmų.
Kampanijos vizualizacijose vaizduojami personažai, kovai su šalčiu pasitelkę gerai pažįstamus būdus – nuo galvos iki kojų apsivynioję mezginiais, pūkuotomis šlepetėmis, iš rankų nepaleidžiantys karšto vandens pūslės. Taip VŠT siekia atkreipti dėmesį, kad žiemoti daugiabutyje galima ir gudriau.
Pagrindinis kampanijos tikslas – pateikti visuomenei nesudėtingus būdus, kaip kiekvienas šaltuoju metų laiku galime pagerinti komfortą namuose. Taip ne tik atsisakant šilčiausių kojinių bei megztinių, bet ir sumažinant sąskaitas už šildymą.
Ši kampanija – pirmas bendras VŠT darbas su naujais partneriais – integruotos komunikacijos agentūra „co:agency“. Kampanijos metu veiks ir specialus tinklalapis – www.ziemaisilciau.lt. Jame gyventojai gali rasti daugiau praktinių patarimų, kaip taupyti šilumos energiją.
Apie Vilniaus šilumos tinklus
AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) yra didžiausias Lietuvoje centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekėjas. Bendrovė gamina šilumos ir elektros energiją, tiekia šilumą ir karštą vandenį daugiau kaip 220 tūkst. Vilniaus namų ūkių bei įmonių. Bendrovėje dirba beveik 600 darbuotojų. VŠT rūpinasi patikimu ir kokybišku paslaugų tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis, taiko efektyvias klientų aptarnavimo praktikas, nuolat modernizuoja šilumos gamybos ir perdavimo sistemas, diegia inovatyvias technologijas, vykdo aplinkosaugos projektus. 99,84 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo metu VŠT perdavimo tinklas siekia 760 km, didžiausias šilumos gamybos objektas – termofikacinė elektrinė, esanti pietvakarinėje Vilniaus miesto dalyje.
Pranešimą paskelbė: Rytis Gerlikas, UAB „coagency”
Kai 2015 metais Tauragės rajono savivaldybės komanda pradėjo ieškoti sprendimų, kaip atgaivinti miesto sporto infrastruktūrą, retas tikėjo, kad po daugiau nei dešimtmečio čia iškils moderni, multifunkcinė arena. Šis projektas – vienas didžiausių visoje Tauragės istorijoje – gimė iš konkretaus poreikio ir išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota „Structum“ inicijuotame konkurse „Išmanusis miestas“. „Kai […]
Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos […]
Spalio mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduoti 526 butai. Bendras vidutinis 2025 m. būstų pardavimų lygis išlaikomas ir toliau – kiekvieną šių metų mėnesį sostinėje vidutiniškai buvo parduota beveik po 480 butų. „Maždaug tokiu pat intensyvumu NT plėtotojai kas mėnesį papildo ir būstų sandėlį – pavyzdžiui, spalį penkiuose naujai pradėtuose pardavinėti projektuose arba […]
Sodininkų bendruomenės pasipiktinimas dėl S. Gentvilo siūlomų įstatymo pataisų Lietuvos sodininkų bendruomenės reiškia nepritarimą Seimo nario Simono Gentvilo siūlomoms įstatymo pataisoms, kurios leistų dvibučių ir daugiabučių namų statybas sodininkų bendrijų teritorijose be bendrijų ar gyventojų pritarimo. Pagal siūlomus pakeitimus, sodininkų bendrijose statant dvibučius namus nebereikėtų vykdyti teritorijų planavimo procedūrų, o statant daugiabučius – derinti teritorijos […]
Negalutiniais NT plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, spalio mėnesį pirminė būsto rinka trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose išlaikė aukštą aktyvumo lygį. Vilniuje sudaryta 570, Kaune – 125, o Klaipėdoje – 45 naujų būstų (butų, kotedžų, loftų) sandoriai*. Per dešimt šių metų mėnesių pardavimų skaičius sostinėje viršija pernykštį beveik 1,5 karto, Kaune – trečdaliu, Klaipėdoje – kone […]
Iš antros pakopos pensijų fondų programos nuo kitų metų planuoja pasitraukti apie 38 proc. kaupiančių jos dalyvių, o dauguma jų atsiimtus pinigus panaudos sveikatai arba gydymui, būsto pirkimui ar remontui, esamų įsipareigojimų padengimui bei įvairioms asmeninėms reikmėms. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonės „Hubel“ atlikta beveik 600 respondentų reprezentatyvi apklausa. Naujausios apklausos rezultatai […]