Baltijos šalių gyventojai vis labiau saugo namus: išaugo patikimų spynų ir signalizacijos svarba

Visose Baltijos šalyse pastaraisiais metais namų saugumui dėmesio skiria vis daugiau žmonių. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per metus labiausiai padaugėjo gyventojų, kurie gyvenamąjį būstą saugo patikimais durų užraktais ir namų signalizacijomis.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Tyrimo duomenys rodo, kad patikimomis spynomis būstą saugančių žmonių skaičius pastaraisiais metais augo labiausiai. Estijoje tokia visuomenės dalis išaugo nuo 24 iki 42 proc., Lietuvoje – nuo 30 iki 44 proc., Latvijoje – nuo 24 iki 36 proc..

„Būsto draudimas, saugios spynos ir apsaugos sistemos yra patys populiariausi namų saugojimo būdai. Šiemet visų šių apsaugos būdų naudojimas žymiai išaugo ypač Lietuvoje. Tai rodo, jog žmonės siekia apsaugoti savo namus kompleksiškai, pasirūpindami kaip išvengti nelaimės, o jai įvykus – nenukentėti finansiškai“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad technologijomis paremti sprendimai ir kompleksinės namų apsaugos priemonės ypatingai populiarėja didžiuosiuose miestuose.

Elektroninės apsaugos priemonės – vis populiaresnės

Tyrimo duomenys rodo, kad augo ir namų signalizaciją kaip būsto apsaugos priemonę pasirinkusių žmonių skaičius. Estijoje ši visuomenės dalis išaugo nuo 13 iki 22 proc., Lietuvoje – nuo 18 iki 26 proc., Latvijoje – nuo 13 iki 17 procentų.

Namų saugumui, pasak V. Katilienės, vis dažniau pasirenkamos elektroninės apsaugos sistemos. „Jos populiarėja, nes kasmet didėja šių sistemų įvairovė, jos tampa pigesnės ir modernesnės. Be to, gyventojai supranta, kad vienos – patikimiausios – priemonės apsaugoti namus nėra, todėl dažniau renkasi kompleksinius sprendimus – apdraudžia būstą, naudoja saugias spynas ir apsaugos sistemas. Gyventojai vis dažniau diegia ir kompleksinius elektronikos sprendimus – namuose įsirengia signalizacijas, teritoriją saugo kameromis, pasirūpina dūmų detektoriais“, – pasakoja draudikė.

„Signalizacijos sistema žmonės gali vadinti ir sandėliuke savarankiškai sumontuotą vieną judesio daviklį, kuris nėra prijungtas prie saugos tarnybos valdymo centro, tuo tarpu kitiems signalizacijos sistema reikš kompleksinį sprendimą, kuris apima signalizacijos centralę ir įvairius daviklius, saugančius patalpą nuo įsilaužimų, taip pat priešgaisrinius ar kitus daviklius, kurie yra prijungti prie saugos tarnybos pulto“, – tyrimo duomenis komentuoja apsaugos tarnybos „G4S Lietuva“ Vilniaus regiono komercijos skyriaus projektų vadovas Vidmantas Čėjauskis.

Pasak jo, gali būti, kad ūgtelėjo ne tiek namų signalizacijos sistemų poreikis, o padidėjo pačios signalizacijos įrangos prieinamumas. „Tai galėjo sąlygoti gerokai atpigusios belaidės apsaugos sistemos, išsiplėtęs belaidės apsaugos įrangos asortimentas bei pasirinkimas, atsiradusios paprastesnės galimybės patiems gyventojams savarankiškai, neturint specifinių žinių ir nesikreipiant į apsaugos sistemas montuojančias įmones, įsirengti signalizaciją“, – vardija apsaugos tarnybos atstovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad signalizaciją besirenkančių žmonių skaičius padidėjo išaugus ginklų savigynai poreikiui, mat norint namuose laikyti didesnį ginklų savigynai kiekį patalpose, kuriose laikomi ginklai, turi būti įrengta apsauginė įsilaužimo signalizacija, į kurios signalus nedelsiant turi reaguoti saugos tarnybos darbuotojai, ginkluoti B kategorijos ginklais“, – sako V. Čėjauskis.

Apsaugos tarnybos „G4S Lietuva“ atstovas stebėjimo ir reagavimo paslaugą, kai suveikus signalizacijai ar pastebėjus nepageidaujamą situaciją per vaizdo stebėjimo sistemą į vietą operatyviai atvyksta saugos tarnybos greitojo reagavimo ekipažas, rekomenduoja užsisakyti visais atvejais be išimties. Pasak V. Čėjauskio, ji ypač aktuali ilgesniam laikui išvykstant iš namų.

Apsaugos tarnybos atstovas pažymi, kad pastaruoju metu signalizaciją dažniau įsirenginėja didmiesčių ir miestų pakraščiuose esančių didesnio ploto namų arba atokiau esančių sodybų savininkai. „Dažniausiai signalizacija įrengiama naujos statybos būstuose. Kalbant apie namo ar sodybos apsaugą, apsaugos sistemos pagrindą sudaro ant durų įrengiamas magnetinis atidarymo daviklis, judesio jutiklis prie įėjimo į patalpą ir priešgaisrinis daviklis. Siekiant apsaugoti teritoriją aplink namą, dažnai kartu su signalizacijos sistema įrenginėjamos ir vaizdo kameros“, – pasakoja V. Čėjauskis.

Draudimas labiausiai populiarėjo Latvijoje

Būsto draudimas išlieka populiariausiu būsto saugojimo būdu visose Baltijos šalyse. Lietuvoje šiais metais jį nurodė 58 proc. mūsų šalies, 52 proc. Estijos ir 47 proc. Latvijos gyventojų. Labiausiai būstą besidraudžiančių žmonių skaičius augo Latvijoje.

„Ketvirtus metus iš eilės tai – populiariausias namų apsaugos būdas. Šią tendenciją siejame su didėjančiu žmonių supratimu, kad brangiausią turtą saugoti yra privalu“, – tvirtina V. Katilienė.

Statistika rodo, kad Estijos visuomenė šiek tiek dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai namus saugo tvoromis, o lietuviai dažniau nei latviai ir estai namuose įsirengia seifus. 15 proc. Estijos gyventojų namus aptveria tvoromis, o 9 proc. Lietuvos žmonių gyvenamosiose patalpose turi seifą.

Tyrimo duomenimis, jokių būsto saugumo priemonių neturi 24 proc. Latvijos, 19 proc. Estijos ir tik 15 proc. Lietuvos gyventojų.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta šių metų balandį, apklausiant po 1 600 kiekvienos Baltijos šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.

Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service (UAB PIAR)