Įdėti skelbimą

Jungtinių tyrimų centro programos nauda: mokslininkai praplėtė tyrimų ribas

5

Jungtinių tyrimų centro programos nauda: mokslininkai praplėtė tyrimų ribas

Jungtinis tyrimų centras (angl. Joint Research Centre, JRC) vykdo mokymų ir gebėjimų stiprinimo (angl. Training and Capacity Building) programą, pagal kurią JRC atveria jam priklausančias laboratorijas akademinei bendruomenei, mokslinių tyrimų organizacijoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat viešojo ir privataus sektoriaus atstovams.

Mokslininkai ir tyrėjai iš šių organizacijų atvyksta įgyti, tobulinti ir plėtoti žinias, kompetencijas bei įgūdžius, norint sėkmingai vykdyti mokslinius tyrimus įvairiose srityse: nuo gyvybės iki fizikinių mokslų. Dar praėjusių metų pavasarį šios programos galimybėmis pasinaudojo mokslininkai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Inovatyviųjų statybinių konstrukcijų laboratorijos – subūrę konsorciumą išvyko į Isproje (Italijoje) įsikūrusią laboratoriją plėsti savo mokslinės veiklos ribas.

 Inicijuota nauja mokslinių tyrimų kryptis

Pasak VILNIUS TECH mokslininko doc. dr. Arvydo Rimkaus, civilinės paskirties statinių apsauga išties labai svarbi visuomenei. „Be ekstremalių nelaimių, kurių padariniai yra pražūtingi tiek infrastruktūroms, tiek jų naudotojams, atsirado naujų iššūkių ir pavojų, kuriuos sukelia kariniai veiksmai. Pažangiai civilinei saugai reikalingos lengvai konstruojamos, kompaktiškos ir patvarios sistemos, pasižyminčios didelio smūgio ir (arba) sprogimo energijos sugėrimo pajėgumu, todėl mūsų iniciatyva pradėta mokslinių tyrimų veikla, orientuota į lengvos sluoksniuotos kompozitinės sistemos, kurios mechaninės savybės pritaikytos civilinės infrastruktūros apsaugai, kūrimą“, – tyrimų sritį pristato doc. dr. A. Rimkus.

Pažymėtina, jog Isproje įsikūrusioje laboratorijoje įrengta pasaulyje didžiausia (daugiau nei 200 m. ilgio) medžiagų dinaminių savybių charakterizavimo Hopkinsono mašina (angl. Hopkinson bar facility), galinti generuoti 1 MN jėgos, 40 ms trukmės ir 15 m/s greičio impulsus. Šios įrangos pagalba atlikti bandymai yra ypatingai aktualūs ir reikšmingi VILNIUS TECH mokslininkų kuriamai smūgiams atspariai sluoksniuotai kompozitinei sistemai.

„Taip pat šia JRC programa itin skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, kuris projektinėse paraiškose vertinamas papildomais balais. Prie mūsų komandos (doc. dr. Arvydas Rimkus, doc. dr. Ieva Misiūnaitė, prof. dr. Viktor Gribniak) inicijuotų tyrimų prisijungė Trakijos Demokrito universiteto mokslininkė dr. Violetta Kyinou. JRC ekspertai palankiai įvertino konsorciumo parengtą projektinę paraišką ir suteikė galimybę vykdyti numatytus tyrimus“, – dalijasi mokslininkas ir priduria, jog JRC dirbantys mokslininkai yra geranoriški, kadangi atsižvelgė į siūlymą adaptuoti mokymų programą pagal vykdomą VILNIUS TECH laboratorijos veiklą.

Mokslinė-praktinė atliktų tyrimų vertė

VILNIUS TECH mokslininkų atliktais tyrimais buvo nustatytas nerūdijančio plieno plaušais armuoto cementinio kompozito fizikinių bei mechaninių savybių suderinamumas bei pademonstruotas medžiagos efektyvumas, veikiant smūginiams (balistiniams) veiksniams. Derinant sukurtą cementinį kompozitą su adityviai pagamintomis polimerinėmis struktūromis inicijuoti tyrimai, kuriais siekiama sukurti sluoksniuotą išplėsto funkcionalumo kompozitą, pritaikytą smūgiams bei sprogimams atsparioms modulinėms sistemoms. Šios sistemos bus skirtos civilinei saugai bei taikomos gynybos infrastruktūros kūrimui, priedangų ar laikinų vadaviečių apsaugai.

Siekiant tolimesnio kuriamos sistemos vystymo, būtini tiek kompozito komponenčių, tiek ir sluoksniuotų sistemų tyrimai, veikiant dinaminėms (smūginėms) apkrovoms. Standartinė laboratorinė įranga, kuria nustatomas medžiagos atsakas į dinaminius poveikius, trunkančius dešimtąsias sekundės dalis, skirta nedidelio dydžio, iki kelių milimetrų skersmens, vienalytės medžiagos bandiniams. Sluoksniuotų kompozitinių sistemų tyrimams būtina išskirtinė įranga, suderinama su sąlyginai didelių matmenų bandiniais bei itin didelę galią galinčiais generuoti impulsais. Šis laboratorinės įrangos poreikis buvo esminis tęsiant inicijuotus tyrimus.

 … ir asmeninė nauda

Paklaustas apie profesinius ir asmeninius pasiekimus, kurie džiugina labiausiai, doc. dr. A. Rimkus išskiria įdėtų pastangų ir pasiektų rezultatų įvertinimą. „Mes, mokslininkai, praleidžiame daugybę valandų laboratorijose, neretai nepastebėdami progreso. Ši išvyka mums suteikė progą įsitikinti savo vykdomų tyrimų aktualumu ir pasiektų rezultatų reikšme. Galimybė naudotis pasaulyje unikalia įranga kartu su mokslininkais iš pažangiausių Europos mokslo centrų – reta. JRC itin palankiai įvertinti VILNIUS TECH vykdomi tyrimai liudija, jog judame teisinga linkme. Man, kaip savo darbą mylinčiam mokslininkui, toks įvertinimas tapo papildoma motyvacija siekti naujų tikslų“, – pozityviai žvelgia mokslininkas.

Ateities perspektyvos ir planai

VILNIUS TECH mokslininkai kartu su dar 20 tyrėjų iš kitų Europos tyrimų centrų dalyvavo keturias dienas trukusiame vizite. Jo metu buvo atliekami eksperimentiniai plieno, cementinių bei polimerinių kompozitinių medžiagų dinaminių savybių nustatymo bandymai. Taip pat išvykos metu užmegzti kontaktai leido išvystyti VILNIUS TECH mokslininkų bendradarbiavimą vykdomų tyrimų tema su kitais mokymuose dalyvavusiais tyrėjais. Šių tyrimų pagrindu kartu su mokymuose dalyvavusiais Gento universiteto (Belgija) mokslininkais buvo pateikta bendra paraiška LMT mokslininkų grupių projektų kvietimui.

Itin svarbu paminėti, kad išvykos metu inicijuoti tyrimai tęsiami, bendradarbiaujant su JRC mokslininkais, planuojami tolimesni eksperimentiniai tyrimai, kuriuos numatoma įgyvendinti toje pačioje JRC laboratorijoje. JRC suteikia galimybę naudotis laboratorijomis, teikiant projektines paraiškas, kurioms kvietimas planuojamas 2025 m. pradžioje.

 Dėl konsultacijų, teikiant paraiškas mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ taisyklių taikymo ir dalyvavimo joje klausimais maloniai kviečiame kreiptis į Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupę.Nuotraukos iš asmeninio albumo.

Pranešimą paskelbė: Milda Mockūnaitė-Vitkienė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]


Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]


Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]