Imti paskolą nuosavam būstui įsigyti Lietuvoje linkę tiek sutuoktiniai, tiek ir nesusituokusios poros. Kuo skiriasi nekilnojamojo turto įsigijimo su būsto paskola procesas jau susituokus, tik planuojant tai daryti ar tokių ketinimų visai neturint, atsako „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
Paskolai gauti žiedas nereikalingas
Įsigyti bendrą būstą dažnai nusprendžia vienas kitam įsipareigoję, bet vestuvių dar neatšventę žmonės, taip pat gyvenimą po vienu stogu pradeda ir jaunesnio amžiaus ar jokių ketinimų tuoktis neturinčios poros. Gera žinia ta, kad gauti bendrą finansavimą būstui įsigyti gali ir nesusituokę partneriai. Tai tiesiog reiškia, kad abu asmenys tampa atsakingi už paskolą ir įsipareigoja ją grąžinti.
Kaip pažymi E. Jurevičius, norint gauti būsto paskolą tikrai neprivalu būti susituokus.
„Tai ypač aktualu jaunimui, nedrįstančiam kreiptis dėl būsto paskolos, nes kartais vis dar klaidingai manoma, jog banke laukiamos tik susituokusios poros, – šypsosi „Luminor“ banko ekspertas. – Norint gauti paskolą būstui, iš tiesų klientams užtenka vesti bendrą ūkį – t. y. gyventi ar planuoti gyventi kartu.“
Kai vienas iš būsimų sutuoktinių jau turi paskolą
Taip pat vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vienas iš sužadėtinių dar iki santykių pradžios įsigijo nekilnojamąjį turtą su būsto paskola. Tokiems asmenims susituokus, paskolos neturėjęs jaunavedys bendraskoliu automatiškai netampa, dėmesį atkreipia E. Jurevičius. Jei norima atsakomybę už turimą paskolą pasidalyti, reikėtų kreiptis į paskolą suteikusį banką.
„Žmogaus finansiniai įsipareigojimai, prisiimti iki susituokiant, lieka jo asmenine atsakomybe, todėl sutuoktinis automatiškai bendraskoliu netaps, – nuramina E. Jurevičius. – Vis dėlto, jaunavedžio turima paskola gali turėti įtakos tam, kokią sumą sutuoktiniai galės pasiskolinti ateityje.“
Kaip paaiškina ekspertas, sutuoktiniams nusprendus imti naują bendrą paskolą, asmeninės prievolės būtų įtraukiamos į bendrą kreditingumo vertinimą.
Būsto paskola santuokoje: kartu ar po vieną
Susituokę asmenys Lietuvoje būsto paskolą dažniausiai ima kartu ir tokiu būdu automatiškai tampa bendraskoliais. Šiuo atveju abu sutuoktiniai yra atsakingi už paskolos grąžinimą ir įsipareigojimus. Tačiau kartais paskolą renkasi imti ir tik vienas iš sutuoktinių. Tiesa, tai yra įmanoma tik tuo atveju, jei prieš tai yra sudaryta vedybų sutartis – ikivedybinė arba povedybinė, – kurioje aptarti turto ir įsipareigojimų pasidalijimo aspektai.
„Nors vedybų sutartis žmonėms kartais vis dar kelia neigiamas asociacijas, ji gali būti labai naudinga imant paskolas. Vedybų sutartis leidžia sutuoktiniams aiškiai nustatyti, kuris turtas ir įsipareigojimai yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, taip suteikiant galimybę būsto paskolą imti ir po vieną“, – paaiškina E. Jurevičius.
Ekspertas taip pat primena, kad nesvarbu, ar paskolą ima nesusituokusi pora, ar sutuoktiniai, bankas visada vertina abiejų asmenų kredito istoriją ir turimus įsipareigojimus. Remiantis Atsakingojo skolinimo nuostatais, visi šeimos finansiniai įsipareigojimai negali sudaryti daugiau nei 40 proc. gaunamų pajamų. E. Jurevičius pažymi, kad šie reikalavimai yra skirti apsaugoti tiek klientus, tiek banką, užtikrinant, kad asmenys galės patogiai grąžinti paskolą ir išvengs finansinių sunkumų.
Apie „Luminor“:
„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. Kaip ir mūsų namų rinkos – Estija, Latvija ir Lietuva – mes esame jauni, dinamiški ir žvelgiantys į ateitį.
Pranešimą paskelbė: Evelina Laučiūtė, UAB „coagency”
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms. 2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]
Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]
Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo. 2024 metų kovą–gegužę […]
Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]
VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]