Įdėti skelbimą

Pusė visų daugiabučių avarijų kyla dėl užkimštos kanalizacijos: papasakojo, kokių keisčiausių daiktų yra radę nuotėkų vamzdynuose

Kanalizacijos avarijos – dažna ir itin nemaloni avarija daugiabučiuose namuose: net 50 proc. visų daugiabučiuose kylančių avarijų yra susijusios su nuotėkų vamzdynais. Kodėl šios avarijos kyla ir kaip jų išvengti pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ regiono vadovas Deividas Karalius.

Pusė visų avarijų daugiabučiuose kyla dėl užkimštos kanalizacijos

Pasak „Civinity Namai“ atstovo, apie 50 proc. visų avarijų daugiabučiuose kyla dėl nuotėkų sistemos problemų, kurias paprastai sukelia užkimšta kanalizacija.

Įvykus nuotekų avarijai jos pasekmes pajaučia viso daugiabučio gyventojai: nuotekomis patvinsta daugiabučių rūsiai, užpilami butai, jaučiamas nemalonus nuotėkų kvapas. Avarijos šalinimo metu, kuris, priklausomai nuo avarijos dydžio, name užsukamas vanduo, o gyventojai negali naudotis ne tik vandeniu, bet ir tualetu.

Senuose daugiabučiuose kanalizacijos avarijų rizika didesnė

Dažniausiai nuotėkų avarijos įvyksta senuose daugiabučiuose, kuriuose yra seni nuotėkų vamzdynai, pagaminti iš ketaus. Tokie vamzdynai per ilgus naudojimo metus užkalkėja, ima trūnyti ir pradeda trūkti. 

„Dažnai girdime nuomonę, kad nuotėkų vamzdynai senuose daugiabučiuose tarnaus amžinai dėl to, kad jie pagaminti iš ketaus. Tačiau tiesa yra tokia, kad ketaus medžiaga, iš kurios pagaminti nuotėkų vamzdžiai, lengviau kaupia nešvarumus ir jų sienelės apsineša nuotėkomis, ilgainiui vamzdžių diametras susiaurėja, o nuotekos nebenuteka taip, kaip turėtų,“ – sako D. Karalius.

Senų daugiabučių gyventojams rekomenduojama pasikeisti nuotėkų vamzdyną į šiuolaikišką plastikinį, kuris neleidžia kauptis nešvarumams, taip užtikrindamas gerą pralaidumą ir funkcionavimą.

„Plastikiniai nuotėkų vamzdynai gali būti ir su garso izoliacija, tad nebereikia baimintis, jog pakeitus nuotėkų vamzdyną į plastikinį girdėsis iš kaimyninio buto bėgančių nuotėkų garsas,“ – pataria „Civinity Namai“ specialistas.

Į kanalizaciją meta daiktus, kurie užkemša vamzdynus

Senus nuotėkų vamzdynus pakeitus naujais, kanalizacijos avarijų tikimybė sumažėja. Tačiau net ir tokiais atvejais svarbu vamzdynu naudotis tinkamai. Pasak D. Karaliaus, neretai pasitaiko atvejų, kai kanalizacijos avarijos kyla ne dėl techninių problemų, bet dėl gyventojų neatsakingo elgesio.

Nuotėkų sistema nėra skirta šiukšlėms šalinti, todėl į ją negalima mesti netirpstančio tualetinio popieriaus, servetėlių, rankšluosčių. Vis dar pasitaiko atvejų, kai kanalizacijos sistemą užkemša žmonių į kanalizaciją išmestos sauskelnės, kitos higienos priemonės, gyvūnų kraikas, plastikiniai maišeliai.

Kita šiukšlių kategorija, kurią vis dar gyventojai meta į kriauklę ar klozetą, yra maisto atliekos. Svarbu atsiminti, kad nuotėkų vamzdynas nėra skirtas maisto likučiams šalinti, todėl praktika, kai į klozetą išpilama nesuvalgyta sriuba, panaudotas aliejus, kavos tirščiai ar kitas maistas yra labai žalinga visai nuotėkų sistemai ir lengvai ją užkemša. 

Maisto atliekos, įskaitant aliejų, idealiu atveju turėtų būti rūšiuojamos, o nesant tokiai galimybei – šalinamos metant į bendrųjų atliekų konteinerius.

Avarijų metu kanalizacijoje randa ir itin keistų daiktų

Pasak „Civinity Namai“ atstovo, kanalizacijos avarijų likvidavimo metu be higienos priemonių ir maisto likučių specialistai randa ir kitų daiktų, keliančių klausimų, kaip jie ten atsirado.

„Nuotekų vamzdynuose esame radę be galo daug įdomybių, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų, alaus skardinių, žuvų galvų, obuolių, konservuotų daržovių. Iš rūbų esame radę ne tik kojinių ar liemenėlių, bet net ir striukę,“ – pasakoja D. Karalius.

Kavinių prašymai nemesti tualetinio popieriaus į unitazą turi prasmės 

Kavinių ar barų, ypač įsikūrusių senamiestyje, lankytojai dažnai susiduria su prašymu į unitazą nemesti tualetinio popieriaus. D. Karaliaus teigimu, toks prašymas turi prasmės ir jo derėtų laikytis: 

„Net ir vandenyje tirpstantis tualetinis popierius kimba prie senų vamzdynų sienelių, taip ilgainiui sumažėja vamzdyno diametras, dėl ko užsikemša kanalizacija. Kadangi tokiose įstaigose apsilanko didelis srautas žmonių, avarijos susijusios su kanalizacija tikrai būna dažnesnės tais atvejais, kai tualetinis popierius metamas į unitazą,“ – sako „Civinity Namai“ specialistas.

Užsikimšus klozetui svarbu priemones naudoti pagal instrukciją

Namuose pastebėjus, kad kemšasi kanalizacija, svarbu reaguoti nedelsiant ir imtis problemos sprendimo veiksmų.

Galima bandyti kanalizaciją atkimšti patiems, naudojant įvairias chemines medžiagas. Tačiau svarbu vadovautis instrukcijomis, nurodytomis ant pakuotės. Pavyzdžiui, naudojant cheminę priemonę reikia nepamiršti nuplauti jos dideliu kiekiu vandens.

Pasak D. Karaliaus, gyventojai dažnai naudoja chemines medžiagas ne pagal instrukciją. Pasitaiko atvejų, kai dėl to kamštis, esantis kanalizacijoje, sukietėja ir jo nebeįmanoma išvalyti net su specialia įranga ir ardyti vonios apdailą, o pačius vamzdynus keisti.

„Norint tokių problemų išvengti rekomenduočiau visada kreiptis į specialistus, kurie nustatys kanalizacijos užsikimšimo rimtumą ir pasiūlys tinkamas priemones problemai spręsti,“ – sako D. Karalius.

Pranešimą paskelbė: Venta Jackaitė, Civinity LT, UAB

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogulinija.lt – vieta, kurioje galima nusipirkti stogo dangą pigiau

Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]


Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namų saugumas šiandien: kokie iššūkiai dažniausiai lieka nepastebėti?

Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]


Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Aliuminiai langai ar plastikiniai: ką rinktis 2026 metais?

Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]


Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Pasaulinio lygio architektų verdiktas: ryškiausios ir geriausios Lietuvos miestų ateities vizijos gimė pajūryje

Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]


Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo

Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]


Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Statybos įstatymas papildytas Pastatų energetinio naudingumo direktyvos nuostatomis

Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]