Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ paskelbė viešojo pirkimo konkursą tilto per Nevėžį Kėdainiuose, Tilto gatvėje, rekonstravimo darbams atlikti. Sėkmingai įvykus pirkimo procedūroms, darbai galėtų būti pradėti jau šiais metais.
Tiltas, esantis Tilto gatvėje Kėdainiuose yra vienas iš 109 blogos būklės tiltų Lietuvoje. Eismas tiltu buvo ribojamas jau kurį laiką. Ribojimai dar labiau sugriežtinti po pernai įvykusios tilto kraštinės sijos griūties.
„Šį tiltą per Nevėžį galima pavadinti simboliniu, nes jo būklė prasta, tačiau net prastos būklės tiltui sutvarkyti trūkstant lėšų, kapitalinis tilto remontas buvo atidedamas. Vis tik tiltai svarbi strateginė jungtis Valstybei ruošiantis atremti karo grėsmes, taip pat tiltų būklė kelia realų pavojų eismo dalyvių saugumui, sukelia susisiekimo nepatogumus ir gerokai apsunkina visuomenės mobilumą. Todėl viliuosi, kad nuo šio simbolinio tilto rekonstrukcijos nors ir pamažu tačiau prasidės ir kiti pokyčiai, o tiltų rekonstravimas taps ne tik mūsų įmonės, bet ir visos Valstybės prioritetu“, – sako „Via Lietuva“ vadovas“ Marius Švaikauskas.
Tiltas per Nevėžį Kėdainiuose ilgą laiką buvo dėmesio centre. Dar 2022 m., kai intensyviai vyko Vilainių tilto rekonstravimo darbai, pradėta ruoštis šio tilto rekonstravimui ¬– paruošti dokumentai, paskelbtas viešojo pirkimo konkursas ir pasirašyta tilto projektavimo sutartis.
Tilto rekonstravimo projektas baigtas rengti šiais metais, atlikus tilto techninę ekspertizę, gavus statybas leidžiantį dokumentą, nuspręsta skubiai skelbti viešojo pirkimo konkursą rangos darbams. Darbams pradėti trūko tik finansavimo, kuris surastas tik prieš kelias savaites, nusprendus nedaryti kitų suplanuotų ir būtinų darbų, tačiau šį tiltą sutvarkyti.
Pasak „Via Lietuva“ vadovo, šalies kelių ir jos infrastruktūros situacija Lietuvoje yra daugiau nei netenkinanti, ji yra bloga: 109 prastos būklės tiltai ir 4 iš 10 km prastos būklės kelių.
Šiuo metu net 99 kelio statiniams iš 109 trūksta finansavimo. Siekiant valstybinės reikšmės keliuose sutvarkyti kritinės ir blogos būklės tiltus ir viadukus reikia 470 mln. eurų. Tuo tarpu sutvarkyti visus šalies tiltus ir viadukus iki tenkinančios būklės – reikia jau apie 1 mlrd. eurų. Netenkinančios ir „ant ribos“ būklės keliams sutvarkyti reikalingas maždaug 6,5 mlrd. eurų finansavimas, kurio šiuo metu nėra.
Didžioji dalis tiltų Lietuvoje yra pastatyti daugiau nei prieš pusšimtį metų pagal tuo metu galiojančius techninius reikalavimus, todėl jų būklė prastėja ir dėl eismo intensyvumo, ir dėl jų amžiaus.
Nepaisant trūkstamo finansavimo kelių infrastruktūrai, „Via Lietuva“ komanda paraleliai ieško ir kitų alternatyvų: nesant finansinių galimybių iš karto sutvarkyti visus prastos būklės tiltus, kiekvienam parenkamas individualus technologinis sprendimas, kuris pratęstų tilto eksploatacijos trukmę. Tačiau tai trumpalaikis sprendimas, nes „atidedant“ tiltų rekonstrukcijas, investicijos išauga kartais.
Pastaraisiais metais Kėdainių rajono savivaldybėje tiltų, esančių valstybinės reikšmės keliuose, tvarkymui skiriamas nemažas dėmesys – pernai buvo rekonstruotas Vilaninių tiltas, šiais metais pradėtas tvarkyti tiltas per Barupę, šių metų trečią ketvirtį planuojama skelbti tilto per Dotnuvėlę projektavimo ir rangos darbų konkursą, taip pat pasirašyta sutartis ir dėl tilto per Šušvę, esančio kelyje Mantviliškis–Ažytėnai–Vosyliškis, projektavimo.
Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, AB Via Lietuva
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]