Nelaimingi atsitikimai ir būstas: ką žinoti ir daryti turintiems paskolą

Po įvairių ugnies, gamtos stichijų sukeltų nelaimių išauga susidomėjimas būsto draudimu. Neseniai įvykus nelaimei Vilniaus Viršuliškių rajone ir kasmet palaipsniui dažnėjant ekstremalių orų reiškiniams, kyla klausimų, kaip apsaugoti save ir savo būstą – ypač mokant už jį būsto paskolą.

„Pastebime, kad klientai neretai susigundo rinkoje pigesniu draudimu – tačiau mažesnė kaina reiškia ir mažesnės apimties apsaugą, o atsitikus nelaimei – mažesnes išmokas klientams. Siūlome įvertinti, ar pasirinkto draudimo ir jo sumų pakaks atlyginti galimiems nuostoliams ne tik savo, bet ir aplinkinių turtui“, – sako „Luminor“ banko Draudimo produktų skyriaus vadovas Ernestas Skeberis.

Tam reikėtų žinoti, kad yra skiriamos trys pagrindinės būsto draudimo rūšys:

Būsto (pastatų) draudimas – juo draudžiamos būsto sienos, stogas bei kitos stacionarios dalys. Jis atlygina įvairių gamtinių jėgų, ugnies, vandens, įtampos svyravimų ir kitų konkrečioje sutartyje nurodytų veiksnių padarytą žalą.

„Šis draudimas grindžiamas atkuriamąja verte. Šią sumą draudikas apskaičiuoja automatiškai pagal pastato techninius duomenis. Tačiau atkūrimo vertė nėra tas pats kaip rinkos vertė ar turto pirkimo-pardavimo kaina – jai nustatyti neatsižvelgiama į, pavyzdžiui, būsto lokacijos patrauklumą, naudotų statybinių medžiagų unikalumą ir pan.“, – priduria ekspertas.

Todėl, renkantis būsto draudimą, reikėtų palyginti, kokią apsaugą siūlo skirtingos bendrovės, bei įvertinus individualią savo situaciją apgalvoti, ar automatiškai apskaičiuotos draudimo sumos iš tiesų užtektų, o gal ją reikėtų padidinti.

Vidaus turto draudimas – pastato viduje esančio kilnojamojo turto (tokio kaip buitinė technika, baldai, namų dekoravimo elementai ir pan.) draudimas. Jis atlygina gamtinių jėgų, ugnies, vandens, vagystės ir kitų sutartyje nurodytų veiksnių padarytą žalą. Šio draudimo suma prilyginama kainai, už kurią nukentėjęs asmuo galėtų įsigyti analogišką turėtajam turtą.

Civilinės atsakomybės draudimas atlygintų teisėtas trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, kaimynų) turtines pretenzijas, jums užliejus jų butą, išplitus jūsų name kilusiam gaisrui ir pan. Anot eksperto, bene dažniausiai pasitaikantis draudžiamasis įvykis yra būsto užliejimas vandeniu trūkus vamzdžiams – toks įvykis gali padaryti žalą ne tik apdrausto būsto savininkams, bet ir žemiau ar šalia gyvenantiems kaimynams, tad remontas gali kainuoti ne vieną tūkstantį eurų.

Turintiems būsto paskolą – kas svarbiausia?

Bankui įkeistam būstui minimalus pastatų draudimas yra privalomas visą paskolos sutarties laikotarpį. Tačiau jis, anot eksperto, dažniausiai apsaugo tik pastato pagrindines konstrukcijas ir pastate įmontuotą įrangą nuo gamtos stichijų, atsitiktinės vandens, ugnies bei kitų asmenų padarytos žalos.

„Todėl besidraudžiantiems būstą, už kurį dar mokamos būsto paskolos įmokos, visada patariame apsvarstyti galimybę pasirinkti didesnės vertės draudimo polisą, apimantį daugiau draudžiamų įvykių. Nelaimės atveju jis sumažintų finansinius nuostolius ir leistų jaustis ramiau. Todėl reikėtų pasitikrinti, ar prireikus būsto draudimas padengtų paskolos likutį ar galimo panašaus būsto įsigijimo išlaidas“, – pasakoja E. Skeberis.

Ką reikėtų žinoti visiems apsidraudusiems?

Jau apsidraudusiems reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokie objektai įtraukti į draudimo sutartį, sako ekspertas.

„Svarbiausia – įsiskaityti, ką tiksliai apdraudžiate – ar tikrai galioja visos reikiamos apsaugos. Jeigu kyla neaiškumų, būtinai juos išsiaiškinkite su pasirinkta draudimo bendrove. Draudžiantis vidaus turto draudimu taip pat patariame susidaryti būsto baldų, įrengimų, technikos ir kitų daiktų sąrašą bei įsivertinti, ar draudimo išmokamos sumos užtektų jiems dar kartą įsigyti, jeigu to prireiktų“, – sako E. Skeberis.

Taip pat ekspertas primena, kad tam, jog žala būtų tinkamai atlyginta, reikėtų turėti kuo daugiau įrodymų, kad turtas buvo tame būste. Tai gali būti įsigijimo dokumentai, sąskaitos, netgi būsto nuotraukos.

„Taip pat reikėtų reguliariai (pavyzdžiui, kartą per metus) peržiūrėti savo būsto draudimo sutartį. Nepamirškite infliacijos įtakos – šiuo metu tiek nekilnojamojo turto, tiek įvairios buitinės technikos kainos dėl infliacijos gali būti kur kas didesnės negu prieš kelerius metus, todėl anksčiau pasirinktos draudimo sumos gali nebeužtekti galimiems nuostoliams padengti. Jeigu matote, kad pagal esamą sutartį išmokama suma nebepadengtų naujam būstui ar jo įrengimui reikiamos sumos – sutartį atnaujinkite“, – pataria E. Skeberis.

Apie „Luminor“:

„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. Kaip ir mūsų namų rinkos – Estija, Latvija ir Lietuva – mes esame jauni, dinamiški ir žvelgiantys į ateitį. 

Pranešimą paskelbė: Simona Survilaitė, UAB „coagency”