Įdėti skelbimą

Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams, o ne automobiliams

1

Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams, o ne automobiliams

Jei įsivaizduojate tipinį daugiabučių rajono kiemą, tikriausiai mintyse iškyla asfaltuotos automobilių aikštelės vaizdas. O žiemą apsnigtuose daugiabučių kiemuose vietos automobiliams net neužtenka, todėl vairuotojai palieka juos ant takų ar pievelių. Ar gali kiemas būti kitoks? Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ didmiesčiuose įgyvendina Suomijoje gimusią koncepciją „Daugiau gyvybės kiemuose“, kurioje dėmesys tenka ne automobiliams, o žmonėms ir kaimyniškam bendruomeniškumui.

Automobiliai svetainėje

„YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta šalies didmiesčių gyventojų apklausa parodė, kad 76 proc. didmiesčių gyventojų nurodė, kad jiems svarbi yra darni ir saugi kaimynystė, bendruomeniškumas. 

„Žmogaus įpročiams ir jo gyvenimui didelę įtaką daro jo aplinka. Tankėjant miestams, mažėja gyvenamasis plotas. Atsiranda jausmas, kad gyveni mažame butelyje atskirtas nuo visų. Tačiau, jei kiemas – jaukus ir skatinantis susiburti, šią erdvę galima pratęsti, o jame pasijusti bendruomenės dalimi“, – sako „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Projektuodami daugiabučius „YIT Lietuva“ remiasi Suomijoje jau sėkmingai taikoma jaukesnių kiemų koncepcija. Dešimtys seminarų, susitikimai ir diskusijos su gyventojais, kūrybinės dirbtuvės su skirtingų sričių specialistais išgrynino funkcionalaus, kaimynystę ir bendrumą puoselėjančio bei ištisus metus gyvybės pilno kiemo viziją.

„Kiemas visais metų laikais gali tapti gyvenamosios erdvės pratęsimu. Tai lyg gamtos apsupta svetainė, kurioje sutinkame draugus, kaimynus, bendraujame, ilsimės ar smagiai leidžiame laiką. Ši erdvė turėtų būti jauki, žalia ir traukianti būti joje visais metų laikais. Juk ir namuose stengiamės, kad svetainė būtų tvarkinga, patogi namiškiams ir, žinoma, joje nestatome automobilių“, – apie skandinavišką kiemų supratimą pasakoja K. Vanagas.

Skirtingoms veikloms – skirtingos erdvės

Suomijoje atlikti tyrimai parodė, kad kiemą reikėtų suskirstyti tam tikromis zonomis: socialinė erdvė, aktyvaus laisvalaikio erdvė ir tylioji, poilsio zona. Automobilių stovėjimo vietos prie gyvenamųjų namų turėtų būti įrengiamos požeminiuose garažuose. Taip suprojektuota erdvė traukia įvairaus amžiaus ir poreikių kaimynus: vyresni ateina pailsėti ramioje gamtos aplinkoje, vaikai ir jaunimas – sportuoti, pažaisti krepšinį, pasivažinėti riedlentėmis, riedučiais, suaugę – pailsėti, pajudėti ir, žinoma, visi ateina bendrauti, susitikti draugus, kaimynus. 

Gyvybės pilnų kiemų idėja pradedama taikyti ir kai kuriuose gyvenamųjų namų kvartaluose,  tokiuose kaip “Naujasis Skansenas” ar „Matau Vilnių“, Kaune vystomuose daugiabučių projektuose  “Piliamiestis” bei  „Matau Kauną“.

„Bendruomenes telkiantys kiemai keičia gyventojų įpročius – vis dažniau norisi išeiti į lauką, užsimezga draugystė su kaimynais ir formuojasi tradicija vis daugiau laiko praleisti ne užsidarius bute, o susitikti kieme“, – kalbėjo K. Vanagas.

Pagal šią skandinavų kiemų koncepciją, gyventojai turėtų jaustis savo kiemo šeimininkais ir dalyvauti savo kiemo kūrime, todėl taikomas 60/40 principu. 60 proc. konkretaus kiemo projekto pasiūlo projektuotojai, o 40 proc. idėjų į kiemo infrastruktūrą pasiūlo gyventojai. Šiuo kiemo kūrimo principu vadovaujasi ir „YIT Lietuva“.

Pasak K. Vanago, naujai kuriamuose projektuose svarbus unikalumas, nes kiekviena vietovė, kur kuriasi naujakuriai, yra skirtinga – kiemas taip pat turėtų keistis pagal gyventojų poreikius. 

„Gyventojai nebenori, kad kiemus užimtų automobiliai ar būtų naudojami tik komunalinėms funkcijoms. Žmonių sąmoningumas auga, kartu keičiasi ir kokybiško gyvenimo kriterijai. Tikimasi, kad kiemas bus bendruomenės erdvė, kur galės sportuoti, ilsėtis, žaisti. Tokius pilnus gyvybės kiemus, kur kiekvienas gali atrasti tai, kas jam įdomu, stengiamės ir kurti“, – įsitikinęs „YIT Lietuva“ vadovas.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektus ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

Pranešimą paskelbė: Paula Zlatkutė, UAB „INK agency“

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
SSVA: Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms Ukrainoje sukurti ortofotografiniai žemėlapiai

SSVA: Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms Ukrainoje sukurti ortofotografiniai žemėlapiai

VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti pagalbos Ukrainai projektus, dalinasi tarpiniais projekto „Teritorijų planavimas Ukrainos savivaldos institucijoms“ rezultatais. Pasak įstaigos atstovų, jungtinė Ukrainos ir Lietuvos specialistų komanda paruošė 700 kv. km dydžio teritorijos skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius Kalitos ir Ivanivkos savivaldybėms.  2025 m. lapkričio mėn. pradėto projekto tikslas – Kyjivo apskrityje esančios Kalitos ir Černihivo […]


KONFERENCIJOJE „GERVĖ 2026“ APTARTI ESMINIAI STATYBŲ SEKTORIAUS POKYČIAI

KONFERENCIJOJE „GERVĖ 2026“ APTARTI ESMINIAI STATYBŲ SEKTORIAUS POKYČIAI

Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia […]


Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos

Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos

Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Naftos krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Optimistai buvo pradėję tikėtis, kad su paliaubomis Hormūzo sąsiauris vėl atsivers, tačiau jau dabar turėtų būti aišku – niekas taip greitai neišsispręs. Fizinėse sandorių rinkose nafta šiandien kainuoja 150 dolerių už barelį, ir šio pabrangimo poveikis mūsų degalinių dar net nepasiekė. Infliacija – […]


KTU tyrėjai primena mokykloms: neužtenka tik apšiltinti, reikia pasirūpinti ir vėdinimu

KTU tyrėjai primena mokykloms: neužtenka tik apšiltinti, reikia pasirūpinti ir vėdinimu

Neįprastai šalta žiema paskatino apie renovaciją ir senų pastatų apšiltinimą pagalvoti ne tik privačių namų savininkus, bet ir įvairių įstaigų vadovus, tarp jų ir mokyklų direktorius. KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkai, keletą mėnesių stebėję dvi identiškas mokyklas, iš kurių viena renovuota, turi perspėjimą: galvojant apie šildymą, reikia nepamiršti ir vėdinimo.  2024 metų kovą–gegužę […]


Neries pakrančių rekonstrukcija Vilniaus centrinėje dalyje: išduotas statybos leidimas Goštauto g. atkarpos atnaujinimui

Neries pakrančių rekonstrukcija Vilniaus centrinėje dalyje: išduotas statybos leidimas Goštauto g. atkarpos atnaujinimui

Vilniuje pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Nuo 2022 m. etapais tvarkytos kairiosios Neries krantinės jau tapo vilniečių pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdve, o dabar bus tvarkoma likusi atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą jos rekonstrukcijai. Planuojama, jog vilniečiai atnaujinta krantinės atkarpa […]


Statybos leidimų tendencijos: ką atskleidžia 2026-ųjų pirmas ketvirtis?

Statybos leidimų tendencijos: ką atskleidžia 2026-ųjų pirmas ketvirtis?

VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, apžvelgia 2026-ųjų metų pirmojo ketvirčio statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo statistiką. Išanalizavus įstaigos tinklapyje publikuojamų švieslenčių duomenis paaiškėjo, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Pasak […]