Kauno ambicija – transformuoti senuosius kvartalus: startavo nuo diskusijų su gyventojais

Apsilaupę sovietmečiu statyti daugiabučiai, chaotiškomis automobilių parkavimo vietomis paversti žalieji plotai, vaikų žaidimų bei sporto aikštelės, nepatrauklūs būstai ir didžiulės sąskaitos už šildymą – visa tai patiria kone kas trečias kaunietis. Urbanistai atviri: pastatų renovacija – jau nebe prabanga, o būtinybė. Kaunas imasi lyderystės sprendžiant šią didmiesčių dilemą: nutarusiems renovuoti namus siūlys miesto lėšomis atnaujinti aplinką. Konsultacijos su gyventojais jau prasidėjo – išgrynintą kvartalinės renovacijos programą tikimasi pristatyti iki metų pabaigos.

Parengta urbanistinė studija

Sovietmetį menantys senieji miestų kvartalai privalo neišvengiamai keistis. Laikantis tokios nuostatos, Kauno miesto savivaldybės užsakymu parengta urbanistinė studija, identifikuojanti esamą situaciją ir pateikianti galimas gaires transformacijai.

Šiemet gegužę kauniečiai pakviesti į viešą diskusiją Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje iš arčiau susipažinti su urbanistų siūlymais ir pirminėmis idėjomis. Siekiant iliustruoti galimus kvartalų pokyčius, savivaldybės įmonė „Kauno planas“ pradėjo braižyti schemas, kurios taps atspirties tašku tolesnėms diskusijoms su gyventojais.

Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) specialistai pamažu įgauna pagreitį rengdami ir pristatydami šias naujoves gyventojams. Po pirmųjų susitikimų visuomenei kilo nepagrįstų įtarimų ir nuogąstavimų. Savivaldybės atstovai tikina esą pasirengę atsakyti į visus klausimus ir ragina nedaryti skubotų išvadų.

Tik nusprendusiems renovuotis

„Mūsų pagrindinis tikslas – šiuolaikiškas darnaus miesto vystymosi tendencijas suderinti su daugumos gyventojų poreikiais. Pabrėžiu žodį daugumos, nes daugiabučiuose namuose paprastai sudėtinga rasti vieną visus idealiai tenkinantį sprendimą. Tą parodo ir itin lėti namų renovacijos tempai: mieste iki šiol modernizuota tik apie 6 proc. daugiabučių – perpus mažiau nei šalies vidurkis. Savo srities profesionalai parengė pilotinę urbanistinę studiją ir nurodė galimas gaires. Gyventojams pateiktos schemos yra tik preliminarūs planai – darbinė priemonė, kuri pirmiausia bus nuodugniai išdiskutuota su pačiais žmonėmis. Tai tikrai ne techniniai projektai.

Akivaizdu, kad šiuo klausimu kiek paskubėjome. Pavieniai gyventojai, pamatę kelias pilotines schemas, jas interpretavo visiškai klaidingai. Norime nuraminti ir paneigti viešojoje erdvėje pasėtą abejonę – nesiruošiame kirsti medžių ar naikinti žaliųjų plotų. Siekiame paskatinti žmones renovuotis energetiškai neefektyvius daugiaaukščius. Už tai miestas nusiteikęs skirti finansavimą gyvenamosios aplinkos sutvarkymui, atnaujinant ištisus kvartalus. Toks planas gali tapti realybe tik gyventojams vieningai sutarus dėl renovacijos“, – užtikrino Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

Kauno miesto savivaldybės specialistai toliau tęsia darbą su urbanistikos profesionalais. Spalio pradžioje miesto atstovai surengė bendras kūrybines dirbtuves su patyrusių urbanistų ir architektų komanda. Toliau tęsiama diskusija dėl urbanistinės koncepcijos, kuri atlieptų geriausius gyventojų lūkesčius.

Koreguoja „Svajonių kiemo“ tikslus

Iki šiol Kauno savivaldybė miesto biudžeto lėšomis finansavo tik pavienių daugiabučių teritorijų tvarkymą. Programą „Svajonių kiemas“ ir jos prioritetus nuspręsta keisti įvertinus į tai, jog daugelis jų gyventojų sklypus formuoja tik tvoroms arba automobilių stovėjimo aikštelėms įsirengti. Kartais tai daroma net ir žaliųjų plotų sąskaita, pamirštant poilsio erdves, vaikų žaidimų aikšteles ir kitą reikiamą infrastruktūrą.

Siekdamas efektyvesnio daugiabučių ir jų aplinkos tvarkymo, miestas toliau rengiasi revoliuciniam žingsniui – modernizuoti ištisus kvartalus, modifikuojant ne tik energetiškai neefektyvius namus, bet ir atnaujinant požeminius tinklus bei aplinką.

„Tenka pasikartoti, kad pavienių sklypų formavimas ir kiemų tvarkymas iš esmės urbanistinių miesto problemų nesprendžia. Sovietmečiu statyti miegamieji rajonai buvo planuoti kaip uždari kvartalai. Tuo metu niekas nenumatė, kad po 20 ar 30 metų gyventojai susidurs su vietų trūkumu automobiliams. Tai praeities paliktas rebusas, kurį privalome išspręsti. Iki metų pabaigos tikimės parengti ir pristatyti kvartalinės renovacijos programą, kuri turėtų atnešti proveržį sugrąžinant patrauklumą seniems daugiabučių kvartalams.

Dėl šios priežasties į miesto teritorijų konversiją reikia žiūrėti kompleksiškai: išvystyta socialinė ir inžinerinė infrastruktūra, viešasis transportas, didesni žalieji plotai – tai pagrindiniai akcentai kokybiškam bei darniam gyvenimui mieste“, – prideda G. Barčauskas.

Atsižvelgdami į visuomenės išsakytus lūkesčius, urbanistai ir architektai atitinkamai tikslina kvartalų transformacijos viziją ir artimiausiu metu planuoja naujus susitikimus su daugiabučių gyventojais.

Pernai veiklą pradėjusi Kauno būsto modernizavimo agentūra surengs beveik du šimtus susitikimų su daugiabučių bendrijų atstovais, pirmininkais, būsto administratoriais ir pačiais gyventojais. Daugiau apie KBMA paslaugas galima rasti internete: kbma.lt.

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Drąsutis, Kauno miesto savivaldybės administracija