Vandens pavojai ir nuolydžio svarba: ką reikia žinoti, įrengiant plokščiąjį stogą?

Plokštieji stogai – dažnas architektų pasirinkimas ne tik dėl estetinių sprendimų, bet ir dėl atsiveriančių galimybių. Ant tokio sutapdintu dar vadinamo stogo galima įrengti erdvią laisvalaikio zoną, paprasta montuoti saulės baterijas, reikalingą įrangą rekuperacijai, šildymui ar vėdinimui. Vis tik toks stogas – nemenkas inžinerinis iššūkis.

„Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad plokščią sutapdintą stogą įrengti turėtų būti itin paprasta, vis tik iššūkių čia ne mažiau nei įrengiant šlaitinį stogą. Užtenka prisiminti senuosius mūsų daugiabučius, kai dažnas viršutinio aukšto buto gyventojas bent kartą susidūrė su varvančio stogo, o vasarą – karščių problema“, – sako Marius Kačinauskas, „Kingspan Insulation“ atstovas Lietuvoje.

Tinkama vandens izoliacija

Nuo stogo su nuolydžiu vanduo tiesiog nuvarva, o padarius klaidų montuojant plokščią stogą gali atsirasti vietų, kur vanduo stovi ir, anksčiau ar vėliau, randa kelią į pastato vidų. Pavasarį ir rudenį toks ant stogo besikaupiantis vanduo šildamas ir šaldamas ardo apsauginį sluoksnį, kol pasiekia šiltinimo medžiagą, o galiausiai prasiskverbia ir per ją.

„Jei ant stogo susiformuoja bala, o oro temperatūra yra apie 30 laipsnių karščio, tamsi bitumo danga ant stogo gali įkaisti iki 90 laipsnių, o vanduo baloje – apie 30 laipsnių. Esant dideliems temperatūros svyravimams, hidroizoliacinės medžiagos gali pradėti trūkinėti. Todėl svarbu, kad apatinio sluoksnio izoliacinės medžiagos pasižymėtų savybėmis, užtikrinančiomis geresnį vandens nutekėjimą“, – sako ekspertas.

Plokštės nuolydžiams formuoti

Vienas didžiausių iššūkių – stogą ne tik suprojektuoti, bet ir sumontuoti taip, kad jis būtų efektyviai drenuojamas. Plokštieji stogai tradiciškai projektuojami su 1-2 proc. nuolydžiu, kad vanduo galėtų nutekėti.  Anksčiau tam buvo naudojamas keramzitbetonis, sauso betono medžiagos arba medinė karkasinė konstrukcija. Dabar plokštiesiems stogams naudojamos lengvesnės ir mažiau vietos užimančios termoizoliacinės medžiagos.

Pavyzdžiui, vis populiaresnės yra standžiųjų putų stogo šilumos izoliacijos plokštės su nuolydžiu. Tokios plokštės yra su šerdimi be pluošto, iš abiejų pusių padengtos daugiasluoksniu aliuminio šarvu. Plokštės gali būti naudojamos po mechaniškai tvirtinamomis ir palaidomis balastinėmis stogo sistemomis. Jos tinka nuolydžiui formuoti.

Standžiųjų putų plokštės pačios savaime yra nepralaidžios vandeniui, o iš abiejų plokštės pusių jas dengiantis aliuminio sluoksnis šią šilumos izoliaciją padaro nepralaidžią drėgmei.

Šilumą saugančios savybės

Aliuminio sluoksnis veikia ir kaip papildomas barjeras šilumai, taip pagerindamas plokštės šilumos pralaidumo savybes, o tai stogui yra labai svarbu.

Tai padeda taupyti viršutinio aukšto erdvę, nes stogui šiltinti pakanka dvigubai plonesnio šilumos izoliacijos sluoksnio. Taip pat šis sprendimas taupo transporto bei sandėliavimo sąnaudas, nes šilumos izoliacijai atvežti reikia dvigubai mažiau transporto, ji užima dvigubai mažiau vietos sandėliuojant.

„Standžiųjų putų plokštės ne tik dvigubai šiltesnės, bet ir labai tvirtos, tad įrengti tvirtą stogą, ant kurio galima vaikščioti ar net apželdinti, taip pat gerokai paprasčiau“, – pasakoja M. Kačinauskas.

Vis dėlto, apsisprendus įrengti plokščiąjį sodą, reikėtų nepamiršti, kad, priešingai nei šlaitinius, plokščiuosius stogus žiemą reikės dažniau valyti nuo susikaupusio sniego.

Pranešimą paskelbė: Viktorija Lukošiūtė, UAB „Publicum”