„Realco“ kuria naujas tradicijas: vystomuose projektuose pasirūpina bendrijų steigimu

Daugiabučių namų priežiūra įprastai rūpinasi gyventojų pasirinkta administruojanti įmonė arba patys gyventojai – sudarę jungtinės veiklos sutartį arba įkūrę daugiabučio namo savininkų bendriją. Pastarąjį variantą palaiko ir nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, kurie,  baigdami naujus gyvenamųjų daugiabučių namų projektus, vis dažniau pasirūpina ir bendrijos steigimu.

NT plėtotojo įsteigta bendrija palengvina naštą naujakuriams, kurie įsigiję būstą dažniausiai būna susitelkę į naujo būsto įrengimą, o ne į namo administravimo klausimus.

„Bendrijų kūrimas NT plėtotojo iniciatyva yra vis labiau įsigalinti tendencija. Visų pirma, tai yra reikšminga pagalba naujakuriams, nes jiems nebereikia užsiimti papildoma veikla – organizuoti steigiamųjų susirinkimų ir balsavimų, rengti bei derinti bendrijos įstatų, ruošti kitų reikalingų dokumentų. Antra, kurdamiesi naujame daugiabutyje gyventojai dažniausiai nepažįsta kaimynų, tad susitarimas dėl bendrijos steigimo gali būti sudėtingas ir užtrukti ilgiau“, – komentuoja NT plėtros bendrovės „Realco“ NT priežiūros ir garantinės tarnybos vadovas Andrius Sugintas.

Jo teigimu, bendrijos steigimas vystytojo iniciatyva yra kur kas sklandesnis ir dėl turimos patirties, ir dėl profesionalų komandos, dirbančios su tokio tipo projektais, nors NT plėtotojui tai yra papildomas darbas, reikalaujantis papildomų resursų.

„NT plėtotojas suburia iniciatyvinę komandą, su kuria diskutuoja apie namo valdymo formą, atsakomybes ir įgaliojimus bendrijos viduje. Tuomet kviečia gyventojus į steigiamąjį susirinkimą, rengia bendrijos įstatus, organizuoja balsavimus. Gyventojų daugumai patvirtinus bendrijos įstatus, pirmininką, valdybą ir notarui patvirtinus dokumentus, šie registruojami Registrų centre, o bendrijos pirmininkas sudaro darbo sutartį su bendrija“, – bendrijos steigimo procesus vardina A. Sugintas.

Bendrovė „Realco“ savo iniciatyva įsteigė bendrijas naujausiuose projektuose „7 vakarai“, „Go Life“ ir „Prie Vilnelės“. Toks sprendimas buvo sėkmingas – naujuose daugiabučių kvartaluose susibūrė stiprios ir aktyvios ne tik bendrijos, bet ir bendruomenės.

„Matome, kad bendrijų steigimas padeda žmonėms susiburti. Iš pradžių jie susitelkia dėl bendro darbo ir iššūkių, vėliau atranda bendrus pomėgius, taip užsimezga tarpusavio pagalba bei draugystė. Bendrijų nariai iš vystytojo sėkmingai perima iniciatyvas puoselėjant aplinką, prižiūrint laiptines ir pastatų inžinerines sistemas, užkerta kelią savavališkiems įrenginiams ar statiniams ten, kur jų neturėtų būti. Be to, bendrijoms ir jų nariams tenka svarbus vaidmuo valdant energetinį pastato ūkį ir organizuojant namo priežiūrą, renkantis tiekėjus. Tinkamai bei atsakingai tai darant galima nemažai sutaupyti“, – teigia A. Sugintas.

Gyventojams palankesnė administravimo forma

Pasak pašnekovo, bendrija kaip namo administravimo forma yra itin palanki gyventojams.

„Tai yra viena iš tvariausių daugiabučių namų valdymo formų, nes gyventojai gali bet kada kreiptis į sprendžiančius asmenis dėl kylančių klausimų siūlymų ar problemų. Nebūtina laukti susirinkimo, nes bendrijos pirmininką ar paskirtus valdybos narius galima sutikti tiesiog kieme. Bendrijos pirmininku dažniausiai tampa tame pačiame name ar kvartale gyvenantis asmuo, tad jis geriau supranta gyventojų problemas, pats yra linkęs inicijuoti teigiamus pokyčius“, – pabrėžia „Realco“ NT priežiūros ir garantinės tarnybos vadovas.

Bendrijos privalumu laikomas ir greitesnis sprendimų priėmimas, geresnis paslaugų kaštų valdymas: gyventojai patys sprendžia, kiek ir kokių paslaugų jie nori pirkti. Vis dėlto bendrijos turi ir savų trūkumų – nelengva surasti iniciatyvių žmonių, kurie norėtų skirti laiko projekto administravimo ir kitiems reikalams, taip pat gali pasitaikyti piktnaudžiavimo turima padėtimi atvejų.

Jei sunku surasti iniciatyvių žmonių tarp namo gyventojų, bendrijos pirmininką galima samdyti „iš išorės“. Rinkoje galima rasti profesionaliai tuo besiverčiančių specialistų. Žinoma, toks pasirinkimas turi ir privalumų, ir trūkumų. Profesionalūs bendrijų pirmininkai dažniausiai turi visus šiai specialybei reikalingus įgūdžius, priemones bei patirtį, tačiau jų paslaugų kaina daugeliu atvejų yra kiek didesnė nei renkantis bendrijos pirmininką, kurio pagrindinė profesinė veikla neturi nieko bendro su pirmininkavimu daugiabučiams.

Funkcijas galima pasidalinti

„Įprastai bendrija turi rūpintis ne tik ūkio valdymu, eksploatacinių einamųjų darbų bei namo techninės priežiūros organizavimu, prireikus organizuoti konkursus paslaugoms pirkti, bet ir administruoti mokesčius – rūpintis buhalterine apskaita, atsiskaitymais su komunalinių paslaugų tiekėjais, rengti finansines ataskaitas ir panašiai. Dalį šių ar visas išvardintas pareigas bendrija gali patikėti atlikti namą administruojančiai bendrovei. Tačiau būna atvejų, kai atsakomybėmis pasidalija bendrijos pirmininkas su valdybos nariais, o administruojančiai įmonei paliekami tik privalomieji (reglamentuose numatyti) darbai“, – sako A. Sugintas.

Pasak jo, visais atvejais NT plėtotojas siekia pagelbėti bendrijai bei bendruomenei savo žiniomis, turima technine dokumentacija arba konsultacijomis.

„Nepriklausomai nuo bendrijos valdymo modelio, reikėtų pažymėti, kad bendrija – tai galimybė gyventojams būti atsakingiems už savo bendro turto valdymą, priežiūrą, bendrų problemų sprendimą, savo namo aplinkos tvarkymą ir pan. Tai yra galimybė patiems priimti  sprendimus, nusistatyti, kokius ir kokio dydžio mokesčius rinkti, dalyvauti paslaugų ir darbų pirkimo procedūrose. Iš esmės tai yra galimybė būti patiems atsakingiems už savo kasdienį gyvenimą“, – pabrėžia pašnekovas, raginantis gyventojus aktyviai kurti ne tik bendrijas, bet ir bendruomenes jose.

Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, UAB „Idea Prima”