Trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti naują būstą dešimties metų laikotarpyje, rodo „Luminor“ banko atliktos apklausos* duomenys. Didžiausiu trikdžiu apklaustieji įvardija aukštas nekilnojamo turto kainas, o beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto paskolos įnašui.
Per artimiausius dvejus metus įsigyti naują būstą planuoja 7 proc. Lietuvoje gyvenančių žmonių. 5 proc. apklaustųjų atsakė, kad būsto įsigijimą atidėjo 3–4 metams, tiek pat respondentų naują NT planuoja įsigyti 5–10 metų laikotarpyje. Panašias nuostatas išreiškė respondentai Latvijoje ir Estijoje – per artimiausią dešimtmetį būstą įsigyti ketina 29 proc. Latvijos ir 31 proc. Estijos gyventojų.
Atlikta apklausa rodo, kad 54 proc. Lietuvos gyventojų, jaunesnių nei 29 metų amžiaus, jau pradėjo gyvenamojo būsto įsigijimo procesą arba planuoja tai padaryti 10 metų laikotarpyje. Anot „Luminor“ banko būsto paskolos produkto vadovės Žydros Rakauskaitės, tokie rezultatai nestebina.
„Natūralu, kad aktyviausi būsto pirkėjai yra 25–35 metų amžiaus grupėje, kuomet Lietuvoje yra įprasta kurti šeimą ir jau yra gaunamos pastovios pajamos, iš kurių galima taupyti pradiniam įnašui arba mokėti paskolos įmokas“, – sako ekspertė.
Visose trijose Baltijos šalyse daugiausia (21 proc.) apklaustųjų atsakė, kad pagrindinė kliūtis, stabdanti nuo būsto įsigijimo – šiuo metu rinkoje vyraujančios ganėtinai aukštos NT kainos. Šią priežastį nurodė 25 proc. Lietuvos gyventojų, kurie yra ne vyresni nei 59 metų amžiaus. Nepakankamas pajamas, kaip trikdį įsigyti būstą, įvardijo 19 proc. respondentų iki 59 metų. Didžiausios šių respondentų dalies (17 proc.) vidutinės mėnesinės vieno žmogaus pajamos namų ūkyje yra nuo 551 iki 750 eurų.
Remiantis apklausos duomenimis, beveik 7 proc. Lietuvos gyventojų trūksta santaupų pradiniam įnašui, todėl tenka atidėti naujo būsto pirkimo procesą. Daugiausia (38 proc.) taip atsakiusių respondentų gyvena Vilniuje.
„Banko duomenys rodo, kad šiuo metu vidutinė būsto paskolos suma yra apie 110 tūkst. Eur. Pradinio įnašo suma dažniausiai sudaro 15 proc. bendros įsigyjamo būsto kainos, todėl, pavyzdžiui, jei butas sostinėje kainuoja 150 tūkst., pradinis įnašas siekia daugiau nei 20 tūkst. eurų. Natūralu, kad tokią sumą sutaupyti gali prireikti ir kelerių metų. Taip pat verta pažymėti, kad lyginant praėjusių ir šių metų tą patį laikotarpį, būsto finansavimo apimtys yra sumažėjusios 4 proc., o klientų apklausos duomenys tik patvirtina, kad klientai atsargiau prisiima finansinius įsipareigojimus. Klientų lūkesčius taip pat slopina ir išaugusi Euribor reikšmė“, – aiškina Ž. Rakauskaitė.
46 proc. Lietuvoje gyvenančių žmonių atsakė, kad jau turi nuosavą nekilnojamąjį turtą, todėl apie naujo būsto pirkimą nesvarsto. Dėl šios priežasties taip pat ateityje įsigyti naujo būsto neplanuoja ir kitų Baltijos šalių gyventojai, tačiau jų kiek mažiau – Latvijoje – 39 proc., Estijoje – 41 proc.
*„Luminor“ banko užsakyta gyventojų apklausa buvo atlikta 2023 m. balandžio–gegužės mėn. bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat“, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje apklausiant po daugiau nei 1000 respondentų, kurių amžius nuo 18 iki 74 metų.
Pranešimą paskelbė: Simona Survilaitė, UAB „coagency”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]