Gyventojai norėtų pirkti pastatytą būstą, bet dauguma perka iš brėžinių

Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu vos penktadalis, arba 21 proc., respondentų nurodė, kad norėtų pirkti būstą iš brėžinių. Tyrimą inicijavusios bendrovės „Realco“ ekspertų teigimu, faktiniai pardavimų duomenys rodo kitokią realybę. Būsto pirkimas ankstyvoje statybų stadijoje turi pranašumų pirkėjo naudai ir tokių butų bendrovės vystomuose projektuose nuperkama vidutiniškai 78 proc.

„Paradoksali situacija. Apklausos rezultatai parodė, kad tik kas penktas gyventojas pageidautų pirkti būstą iš brėžinių, tai yra didžioji dauguma norėtų rinktis iš vėlyvoje stadijoje esančių ar pastatytų projektų. Tačiau faktiniai duomenys rodo, kad mūsų vystomuose projektuose statybų pabaigoje ar jas užbaigus laisvų lieka vos penktadalis butų, kas reiškia, kad iki šiol beveik viskas buvo nuperkama iš brėžinių. Pagrindinė neatitikimo tarp lūkesčio ir realybės priežastis – gyventojams patogiau ir priimtiniau apžiūrėti būstą, kai į jį galima užeiti gyvai, tačiau naujakuriai ieško patraukliausio varianto kainos, vietos, buto plano atžvilgiu. Visa tai jie gali rasti tada, kai pasiūla didžiausia – projekto pardavimo pradžioje, kuri dažniausiai sutampa su statybų startu“, – aiškina bendrovės „Realco“ pardavimo direktorius Marijonas Chmieliauskas.

Pirkimą iš brėžinių formuoja paklausa

„Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, būstą iš brėžinių dažniau pirktų jaunesni, didesnių pajamų bei didmiesčių gyventojai.

Būsto pirkimas iš brėžinių išpopuliarėjo šio tūkstantmečio pirmajame dešimtmetyje, prieš 2008-2009 metų ekonomikos krizę. Pasak NT rinkos eksperto, vystytojai, matydami didžiulę būsto paklausą ir jos nebespėjančią pasivyti pasiūlą, pradėjo rinkai projektus siūlyti ankstyvoje stadijoje, neretai nepradėtus statyti. Nesant kitokio pasirinkimo, gyventojai išmoko pirkti iš brėžinių. Tačiau ištikusi krizė paveikė NT rinką – paklausa sumažėjo, gyventojai tapo atsargesni pirkti būstą ankstyvoje stadijoje. Ilgainiui išaugo pastatytų projektų pasiūla.

„Nuo 2021 metų vidurio fiksavome rekordinius pardavimus, o tuo metu mūsų vystytuose projektuose „7 vakarai“ ir „Go Life“ ankstyvoje stadijoje buvo parduoti atitinkamai 86 ir 87 proc. būstų. Dabar vėl esame ekonomikos lėtėjimo etape – NT rinka ramesnė, žmonės turi daugiau galimybių rinktis butus baigiamuose statyti ar pastatytuose projektuose, pamažu pildosi būstų sandėlis. Tai yra natūralus cikliškumas, kuris atitinkamai reguliuoja ir paklausos bei pasiūlos santykį, ir pirkėjų elgseną“, – rinkos dėsnius atskleidžia M. Chmieliauskas.

Pasak jo, šiandien turime seniai rinkoje matytą situaciją, kuomet būstų, į kuriuos pirkėjai gali užeiti, yra daugiau nei nepastatytų, tai yra brėžiniuose. Pirminės Vilniaus NT rinkos sandėlyje šiuo metu yra 3649 būstai, iš kurių 531 – nepradėtuose statyti, 1346 – statomuose ir 1772– arti statybų pabaigos esančiuose ar pastatytuose projektuose.

„Kaip parodė apklausos rezultatai, beveik 7 iš 10 gyventojų nori būsto jau vėlesnėje statybų stadijoje. Dabar tokiems pirkėjams palankus metas, tačiau jis nesitęs amžinai. Be to, net ir svarstyklėms nusvirus pastatytų ar baigiamų statyti projektų naudai, labiausiai išlošia greičiausi pirkėjai“, – teigia jis.

Eksperto vertinimu, ekonominei situacijai gerėjant pradės augti NT paklausa – vėl pamatysime didesnę būsto iš brėžinių pasiūlą ir išaugusį susidomėjimą jais. Naujakurių nebereikia įtikinėti būsto pirkimo iš brėžinių nauda – dažnu atveju tai vienintelė galimybė patraukliausiomis sąlygomis įsigyti geriausią būstą.

Perspektyvoje – elektroninė prekyba?

Net ir perkant būstą iš brėžinių didžiajai daugumai gyventojų svarbus išlieka gyvas kontaktas. 67 proc. apklausos respondentų būstą iš brėžinių pirktų gyvo susitikimo su pardavėju metu, 22 proc. – bendraujant su pardavėju elektroniniais laiškais, 16 proc. – bendraujant su pardavėju vaizdo skambučiu, 14 proc. – bendraujant su pardavėju telefonu.

„Būsto pirkimas iš brėžinių, nors tokioje stadijoje dar nėra ko gyvai apžiūrėti, turi būti saugus ir aiškus, kas dažnai asocijuojasi su gyvu kontaktu. Didelės įtakos tokiam pirkimui turi ir vystytojo reputacija – jei pirkėjas nepasitikės projektą vystančia bendrove, tikriausiai nepadės ir gyvas susitikimas su pardavėju, tad reputacija ir pasitikėjimas turėtų būti kuriami nuosekliai“, – aiškina M. Chmieliauskas ir sako, kad apklausa atskleidė įdomią detalę – dalis šalies gyventojų būsto iš brėžinių pirkimą tapatina su bet kokio daikto pirkimu ir būtų linkę tai daryti internetu.

Remiantis apklausos duomenimis, 13 proc. respondentų būstui iš brėžinių nusipirkti rinktųsi elektroninę parduotuvę, kai būstas įsigyjamas be kontakto su pardavėju, o 11 proc. – elektroninę parduotuvę, kai būstas įsigyjamas su pardavėjo konsultacija. Bendravimą su pardavėju elektroniniais laiškais arba elektroninę parduotuvę, kai būstas įsigyjamas internetu su pardavėjo konsultacija, dažniau nurodo aukštesnio išsimokslinimo ir jaunesnio amžiaus apklaustieji.

„Nors dar reikės laiko, kol būsto pirkimo veiksmą pirkėjai savarankiškai atliks elektroninėje erdvėje, ji būsto pardavimo procese jau vaidina svarbų vaidmenį. Turbūt nėra nei vieno didesnio NT projekto, kuris neturėtų atskiro tinklalapio su išsamia informacija apie objektą, itin tikroviškomis vizualizacijomis, detaliais aukštų ir butų planais. Pirkėjai, taip pat ir būstą įsigyjantys gyvo kontakto metu, pirmiausia ieško informacijos internete, ja remdamiesi lygina rinkoje esančius projektus, renkasi sau tinkamiausią variantą ir tik tuomet inicijuoja kontaktą su pardavėju“, – sako ekspertas.

„Realco“ šiuo metu rinkai siūlo paskutinius būstus baigtuose statyti projektuose „7 vakarai“ ir „Go Life“, taip pat vykdo pardavimus aukštesnės klasės projekte „Vileišio 27“, stato prestižinės klasės projektą „Algirdo 3“.

„Spinter tyrimai“ apklausoje dalyvavo 1016 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Pranešimą paskelbė: Eglė Cibienė, UAB „Idea Prima”