Išankstiniais nekilnojamojo turto projektų valdymo ir NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, Vilniaus pirminėje būsto rinkoje nuo metų pradžios sudaryti 862 naujų būtų ir kotedžų įsigijimo sandoriai. Balandį pirkėjai susitarė dėl 214 būstų įsigijimo – beveik tiek siekia šių metų vidurkis (215,5). Pernai tuo pačiu laikotarpiu sandorių buvo trečdaliu daugiau, o 2022 m. balandis buvo 74 sandoriais skaitlingesnis.
„Matome, kad būsto rinka Vilniuje ir Kaune dar neįsisiūbuoja: ir pirkėjai, ir plėtotojai labai atidžiai stebi situaciją ir tarsi laukia kažkokio signalo. Rinka nėra sustojusi, tačiau pokyčių joje mažai: pardavimų skaičius svyruoja apie šių metų vidurkį, susidomėjimas išlieka gan aukštas, bet sprendimų laikas – ilgas. Kainų augimą labiau lemia pasiūlos pasikeitimai, o pati pasiūla taip pat keičiasi labai iš lėto. Kol kas tai atitinka mūsų prognozes; pagal jas susidomėjimas turėtų didėti prasidedant vasarai ir tai gali padidinti paklausą ir pirkėjų aktyvumą“, – prognozuoja „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Eksperto vertinimu, didesnių pokyčių galima tikėtis rudeniop, kai turėtų sparčiau imti pildytis pirminės rinkos būstų sandėlis – tai padidins pasirinkimą laukiantiems pirkėjams ir gali išjudinti pardavimus. Fundamentalūs ekonominiai rodikliai Lietuvoje yra pozityvūs, vartotojų pasitikėjimo rodiklis, stebimas Valstybės duomenų agentūros, taip pat auga, o labiausiai rinkos aktyvumą, tikėtina, stabdo Euribor normos augimas, kuris šiuo metu stabilizavosi, tačiau pikų, prognozuojama, dar gali pasitaikyti metų pabaigoje; šiais metais vidutiniškai 6 mėn. Euribor turėtų siekti apie 3,5 proc., o kitais metais išliks svyruojantis, dažniausiai – tarp 3–3,5 proc.
Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. („Citus“ duom.)
Kaune vis dar ramu: per keturis mėnesius fiksuota 250 pardavimų, o balandis su 43 pardavimais buvo mažiausiai rezultatyvus šiemet. Per tą patį laikotarpį pernai sandorių buvo 57,2 proc. daugiau; balandis buvo perpus gausesnis – 65 pardavimai.
Balandį „Citus“ valdomuose projektuose Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose parduoti 26 būstai – per 2023 metus 83. Balandis buvo panašiai rezultatyvus kaip kovas ir gerokai sėkmingesnis nei sausis ar vasaris. Balandį Vilniuje parduota 20 butų ir kotedžų, Kaune – 1 loftas, o Druskininkuose – 5 apartamentai. „Citus“ valdomų projektų būstų sandėlį Vilniuje papildžius projektui „Kaip Niujorke by CITUS“ (čia fiksuoti ir pirmieji pardavimai) bei pardavus paskutinį kotedžą projekte „PaJustis by CITUS“, dabar jį sudaro 157 butai, Kaune liko 15 loftų ir 25 komercinės patalpos projekte „Radio City by CITUS“; taip pat 99 apartamentai Druskininkuose, projekte „Nemunas by CITUS“.
Grafikas nr. 2: Kauno būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. („Citus“ duom.)
Nuo metų pradžios naujų butų ir kotedžų asortimentas Vilniuje padidėjo 5,9 proc., tačiau nuo kovo mėn. jis šiek tiek sumažėjo (nuo 4 310 iki 4 301 buto ir kotedžo), todėl pasirinkimas sostinėje visa dar yra gan ribotas. Per mėnesį rinkoje pasirodė tik vienas naujas projektas – „Kaip Niujorke by CITUS“ su 81 butu (I etape). Daugiau naujų projektų ar jų etapų nefiksuota.
Kaune nuo metų pradžios naujų būstų sandėlis sumažėjo 7,3 proc. (nuo 1 102 iki 1 022), o per mėnesį laikinojoje sostinėje neatsirado nei vieno naujo projekto ar etapo.
Grafikas nr. 3: Pasiūlos dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. („Citus“ duom.)
Nežiūrint lūkesčių ir kai kurių prognozių, vidutinės pirminės rinkos pasiūlos kainos vėl šiek tiek paaugo, nors ir paklaidos ribose. Balandžio pabaigoje Vilniuje, „Citus“ analitikų duomenimis, vidutinė butų kvadratinio metro kaina sudarė 3 283 Eur/kv. m ir buvo 2 proc. didesnė nei kovą (3 216 Eur/kv. m). Lyginant su praėjusių metų gruodžio pabaiga, kaina išliko beveik nepakitusi.
Kaune kainos taip pat padidėjo: praėjusį mėn. jos sudarė 2 711 Eur/kv. m – 1 proc. daugiau nei mėnesiu anksčiau (2 684 Eur/kv. m). Šiame mieste ir nuo 2022 m. pabaigos stebimas kiek ryškesnis augimas – 7,5 proc.
Grafikas nr. 4: Pasiūlos kainų dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. („Citus“ duom.)
Pranešimą paskelbė: Rytas Stalnionis, UAB „Citus”
Stogo keitimas ar naujo namo statyba dažnai pareikalauja nemažos biudžeto dalies. Todėl natūralu, kad žmonės ieško ne tik kokybiškos, bet ir palankia kaina parduodamos stogo dangos. Vis dėlto mažiausia vieno kvadratinio metro kaina dar nereiškia, kad visas stogas kainuos pigiausiai. Galutinę sumą lemia pasirinkta medžiaga, stogo forma, reikalingi lankstiniai, tvirtinimo detalės, pristatymas ir montavimo darbai. […]
Namai turėtų būti vieta, kurioje galime atsipalaiduoti, jaustis ramiai ir nesukti galvos dėl galimų pavojų. Vis dėlto vien užrakintų durų ne visada pakanka. Vagystės, gaisrai, vandens nuotėkis, nepažįstami asmenys kieme ar net neatsargiai internete paskelbta informacija gali sukelti rimtų problemų. Ar tai reiškia, kad savo namuose turime nuolat nerimauti? Tikrai ne. Daug svarbiau iš anksto […]
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]