2023 m. vasario 27 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Šiandien Seime įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siekiama numatyti išimtį nuostatoms, susijusioms su apskaičiuojamu atlyginimu už galimybę statyti ir rekonstruoti esamų daugiabučių namų priklausinius išnuomotame valstybinės žemės sklype. 

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad žemės mokestis nebūtų taikomas, kuomet statomi ir rekonstruojami nesudėtingi poilsio ar sporto paskirties inžineriniai statiniai, įrengiami I ar II grupės nesudėtingieji plokštieji horizontalieji inžineriniai statiniai, skirti daugiabučių namų gyventojų reikmėms.

Pagal šiuo metu galiojančio Žemės įstatymo nuostatas, atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje neproporcingai didelis ir nepagrįstai išbrangina kiemų tvarkybos darbus. Pavyzdžiui, Vilniuje 2022 m. rugsėjo 20 d., pagal kaimynijų (kiemų prie daugiabučių namų) atnaujinimo programą, buvo gauta Nacionalinės žemės tarnybos įmokos už statybą valstybinėje žemėje paskaičiavimo pažyma, kurioje nurodyta priskaičiuota suma – 166 512 eurų už Savanorių pr. 11 kiemo teritorijos tvarkybos darbus. Tuo metu kiemo tvarkybos darbai kainavo 39 210 eurų. Įmoka paskaičiuota už 148 kv. m. įrengtos korio dangos, 98 kv. m. asfalto dangos ir 65 kv. m. šaligatvio įrengimo. 

„Bendraujant su savivaldybių atstovais išgirdome nerimą, kad galiojantis mokestis stabdo galimybes tvarkyti daugiabučių aplinką. Esame suinteresuoti, kad daugiabučių kiemai gražėtų ir būtų patogūs gyventojams. Nėra prasmės apmokestinti valstybinę žemę tiek, kad būtų nebeįmanoma jau esamos infrastruktūros renovuoti, arba įrengti naują gyventojų poreikius atitinkančią“, – teigia Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. 

2021 m. lapkričio 25 d. Seimas priėmė Žemės įstatymo pakeitimą, kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią nesąžiningam naudojimuisi galimybe išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose vystyti kito ūkinio pobūdžio veiklą. Daugelis nuomininkų valstybinės žemės sklypuose, nekeisdami žemės naudojimo paskirties, statė naujus ar rekonstravo esamus statinius (pvz., vietoje seno administracinio pastato buvo statomas naujas prekybos centras), už tokios teisės įgyvendinimą valstybei nieko neatlygindami.

Įsigaliojus priimtam Žemės įstatymo pakeitimui, paaiškėjo, kad atlyginimo už teisę statyti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius mokėjimo tvarka taikytina ir daugiabučių namų gyventojams. 

„Prieš metus priėmus Žemės įstatymo pakeitimus, išties įsivėlė nelemta klaida, kuri sukėlė daug nepatogumų daugiabučių namų gyventojams, kurie nori, su savivaldos pagalba, susitvarkyti savo kiemus. Marijampolės savivaldybėje prieš keletą metų gerokai padidinome kiemų renovacijos programos finansavimą, todėl renovacijos tempai buvo gerokai paspartėję. Dabar matome, kad priskaičiuotas mokestis siekia ir 20 000 eurų, o tai nėra nei racionalu, nei teisinga. Deja, ši nelemta įstatymo klaida mūsų savivaldybėje pristabdė daugiabučių namų kiemų renovacijos procesą. Priėmus pataisą, klaida bus ištaisyta“, – sako Seimo narys, marijampolietis Andrius Vyšniauskas.

Kaip teigia Seimo narė A. Gedvilienė, daugeliui gyventojų toks atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje sukuria pernelyg didelę finansinę naštą, kuri neskatina tvarkyti gyvenamosios aplinkos bei pasinaudoti kai kurių savivaldybių siūlomomis miestų kvartalų atnaujinimo programomis. 

„Svarbu paminėti, kad daugiabučių namų gyventojai negali būti tapatinami su subjektais, vykdančiais komercinio pobūdžio veiklą, todėl norima subalansuoti šių grupių interesus, atsižvelgiant į jų galimybes ir valstybinės žemės naudojimo tikslus“, – pabrėžia A. Gedvilienė.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad gyventojai, priešingai nei ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, negauna finansinės naudos iš išnuomotų valstybinės žemės sklypų, šiuos išsinuomotus valstybinės žemės sklypus jie naudoja daugiabučių namų gyventojų bendriems poreikiams tenkinti, todėl tikslinga nustatyti išimtį dėl atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje, kai daugiabučių namų savininkų poreikiams tenkinti yra statomi, rekonstruojami nesudėtingieji poilsio ar sporto paskirties inžineriniai statiniai ir (ar) įrengiami I ar II grupės nesudėtingieji plokštieji horizontalieji inžineriniai statiniai.

Įstatymo pataisas parengė Seimo nariai A. Gedvilienė, A. Vyšniauskas, Audrius Petrošius, Simonas Gentvilas ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. 

Kontaktai: 

Aistė Gedvilienė

Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė

El. p. aiste.gedviliene@lrs.lt

Mob. 8 682 04 808

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija