Vyraujant šaltiems orams, namų vėdinimas atvėrus langus tampa ne itin malonus, tačiau turint efektyvią rekuperacinę vėdinimo sistemą to daryti nereikia. Bendrovės „Realco statyba“ ekspertas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dar nemažai žmonių yra linkę vėdinti namus atidarydami langus, nors gyvena aukštos energinės klasės daugiabučiuose, kuriuose sumontuota rekuperacinė sistema. Kokia rekuperacinė sistema montuojama šiuolaikiniuose daugiabučiuose, kaip ji keičia būsto pirkėjų pasirinkimą ir kokių klaidų nedaryti vėdinant namus, pataria specialistas.
Nuo 2021 m. pradžios Lietuvoje statomi aukščiausios A++ energinio naudingumo klasės daugiabučiai gyvenamieji namai, kurie pasižymi geresnėmis šiluminėmis charakteristikomis, tačiau pastatų sandarumas projektų vystytojams kelia ir iššūkių, kurių sprendimas – efektyvesnė rekuperacinė vėdinimo sistema.
„Nuolatinis patalpų vėdinimas yra svarbus mūsų produktyvumui ir sveikatai, tačiau griežtėjant energinio efektyvumo reikalavimams, naujai statomi būstai tampa vis sandaresni, tad siekiant užtikrinti nuolatinę oro kaitą patalpose būtini papildomi sprendimai. Priešingai nei senos statybos namuose, kur oras cirkuliuoja per langus ir sienas, naujos statybos namuose šviežią orą užtikrina rekuperacinė vėdinimo sistema“, – komentuoja nekilnojamojo turto (NT) statytojos „Realco statyba“ Specialiosios projekto dalies vadovas Artūras Bičkus ir pataria renkantis naujus namus detaliai išsiaiškinti, kokia rekuperacinė sistema sumontuota daugiabutyje.
Skirtingų vėdinimo sistemų privalumai
Pasak A. Bičkaus, individualios rekuperacijos privalumas yra tas, kad ją galima reguliuoti pagal savo poreikius. Pavyzdžiui, išvykus iš namų vėdinimo sistema veikia minimaliai, esant namuose – vidutiniškai, o jei sulaukiama svečių – galima įjungti maksimalų režimą ir užtikrinti aukščiausią vėdinimo kokybę.
„Vis dėlto ši sistema turi savų minusų – tai rekuperatoriaus priežiūra ir prarandamas buto plotas ar aukštis, priklausomai nuo vėdinimo įrenginio tipo ir montavimo vietos“, – aiškina ekspertas.
Centralizuota rekuperacinė vėdinimo sistema, kuomet vienas didelis rekuperatorius aptarnauja visą namą ar laiptinę, yra mažiau efektyvi, jos negalima reguliuoti pagal individualius poreikius, tačiau namo gyventojams nereikia rūpintis jos eksploatacija ir priežiūra, be to, tokiai vėdinimo sistemai nereikės spręsti, kur sumontuoti vėdinimo įrenginį, kuris užimtų dalį būsto erdvės.
„Įprastai, jei namo statytojai neįrengia rekuperacinės sistemos, dažniausiai numato ir įrengia oro paėmimo bei išmetimo angas arba vėdinimo kanalus, kad gyventojai turėtų galimybę įsirengti norimo tipo ir efektyvumo vėdinimo įrenginius. Tam papildomai nebereikia gauti jokių statybos leidimų“, – atkreipia dėmesį A. Bičkus.
Vis dėlto sumanius įsirengti individualią vėdinimo sistemą, kai pastate buvo numatyta centralizuotas vėdinimas, prireiks namą suprojektavusio architekto leidimo – priklausomai nuo mini rekuperatoriaus sistemos, įrengiant vėdinimo sistemą, pastato fasade montuojama oro paėmimo anga kiekviename kambaryje arba montuojamos specifinės grotelės fasade, o tai turi įtakos pastato išvaizdai.
„Mini rekuperatorių sistemai sumontuoti nereikia vesti ortakių į kiekvieną kambarį ar sumažinti lubų aukščio, be to, ši sistema yra kur kas pigesnė – ją patogu sumontuoti jau įrengtuose butuose, nes rekuperatorius įrengiamas fasadinėje sienoje“, – tvirtina ekspertas.
Reikėtų nedaryti pagrindinės klaidos
Dažniausia klaida, kurią vis dar daro daugelis daugiabučių gyventojų, kurių namuose yra įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema – vėdina namus atverdami langus.
„Dalis žmonių vis dar tiki, kad atidarius langą namai bus geriau išvėdinti nei su rekuperacine sistema, nes būtent vėsesnis oras mums atrodo gaivus ir šviežias. Kitiems atrodo, kad patalpas vėdinant pasitelkus rekuperaciją bus išleidžiama šiluma. Vis dėlto, jei gyvenate arti gatvės ar šalia gausiai žydinčių augalų, praverdami langus į namus su oru įsileidžiate teršalų, dulkių ir žiedadulkių. Rekuperacinė vėdinimo sistema orą pirmiausia išvalo ir tik tada įleidžia į jūsų namus“, – teigia A. Bičkus.
Ekspertas pabrėžia, kad vienas iš rekuperacijos privalumų – į vėdinamas patalpas grąžinama iki 95 proc. šilumos, išmetamos su šalinamu oru.
„Gyvenamajame name sumontuota efektyvi rekuperacinė vėdinimo sistema ne tik vėdina patalpas, bet ir padeda taupyti šilumą. Išties rekuperacinė vėdinimo sistema suteikia visai kitą gyvenimo kokybę – gyventojai jaučiasi geriau, ilgiau išlieka energingi, mažiau pavargsta, greičiau pašalinami nemalonūs kvapai“, – akcentuoja A. Bičkus.
Rekuperacija sprendžia ir aplinkos triukšmo problemą – nebelikus poreikio atidaryti langus namams vėdinti, mažiau aktuali tampa pastato vieta. Pasak pašnekovo, žmonės drąsiau renkasi gyvenimą miesto centre ar arčiau judrių gatvių ir išvystytos infrastruktūros, nes rekuperacinė vėdinimo sistema puikiai apsaugo tiek nuo užteršto oro, tiek nuo pašalinių aplinkos garsų.
Tinkamas patalpų vėdinimas aktualus ir siekiant apsisaugoti nuo šaltuoju metų laiku aktyviau plintančių sezoninių virusų, taip pat norint namus apsaugoti nuo pelėsio – rekuperacija padeda mažinti drėgmę, kuri susidaro daugiau laiko praleidžiant patalpose, atliekant įvairius buities darbus.
„Siaučiant virusams rekomenduojama padidinti oro apykaitą patalpose ir nestabdyti vėdinimo sistemos. Idealu, jei ji veikia visą parą – tokiu būdu daugiau viruso dalelių bus pašalinta iš patalpų ir nenusės ant paviršių“, – pažymi A. Bičkus.
Oro kokybei namuose įtakos taip pat turi retai valomi rekuperacinės vėdinimo sistemos filtrai – individualią rekuperaciją turintys gyventojai turėtų filtrus keisti kas 4–6 mėnesius.
„Pasitaiko atvejų, kad žmonės bando tuos filtrus tiesiog išplauti ar išsiurbti su dulkių siurbliu, bet tai neduoda jokio efekto – rekuperacinės sistemos filtrai yra labai tankūs, nešvarumai ir dulkės kaupiasi jų viduje, tad joks buitinis valymas nepadės. Filtrus reikėtų tiesiog pakeisti naujais“, – pabrėžia bendrovės „Realco statyba“ atstovas.
Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima”
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]