Vienas iš svarbiausių praėjusių metų įmonės VA STATYBA įgyvendintų projektų – Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) užbaigta ir išbandyta biokuro sandėliavimo aikštelė. Objektas įmonei išskirtiniu tapo ne tik dėl įspūdingos apimties, sudėtingų betonavimo darbų, bet ir dėl rinkos įtampų.
VA STATYBA, kaip generalinis rangovas, per trumpesnį negu sutartą terminą įrengė biokuro saugojimo aikštelę Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ). Pagal SWECO LIETUVA projektą buvo įrengta 45 tūkst. kv. metrų ploto aikštelė, nutiestas vidinis daugiau nei pusės kilometro ilgio geležinkelis, įrengta priešgaisrinė sistema. Įmonės VA STATYBA vadovo Virginijaus Almanaičio žodžiais, tai buvo sėkmingas projektas, įgyvendintas per trumpą laiką.
Aikštelei įrengti sunaudota apie 10 tūkst. kub. m betono
Sandėliavimo aikštelės įrengimas pradėtas 2021 m. spalį, o baigtas 2022 m. rugpjūtį. Dirbama buvo su 6 savaičių technologine pertrauka.
Aikštelė buvo įrengta plyname beveik 5 ha sklype. Ruošiant pagrindus, į statybvietę atvežta 50 tūkst. kub. metrų smėlio, 10 tūkst. kub. metrų skaldos, pakloti inžineriniai tinklai, įrengti naftos valymo įrenginiai ir 600 m geležinkelio atšaka, prie kurios įrengtos svarstyklės, sveriančios iki 60 t svorio krovinius. Kadangi aikštelė skirta sandėliuoti biokurą, didelis dėmesys skirtas priešgaisrinei saugai: visu aikštelės perimetru įrengtas priešgaisrinis vandentiekis su hidrantais.
Aptvėrus teritoriją, 2022 m. balandį prasidėjo betonavimo darbai. Per 3 mėnesius buvo išpilta apie 10 tūkst. kub. m betono. „Būdavo dienų, kai į aikštelę betonvežės veždavo po 200–500 kub. m betono per pamainą, o mūsų įmonės darbininkai per parą išbetonuodavo apie 1 tūkst.–2 tūkst. kv. m aikštelės – tai iš tiesų didelis mūsų žmonių darbo tempas, nors jį koregavo ir lietuviškos vasaros orai“, – sakė Tomas Vailionis, projekto partnerės, specializuotos grindų įrengimo įmonės GRINDUVA vadovas.
Įrengiant sandėliavimo aikštelės dangą, plotas santykinai buvo padalintas į dvi dalis. Apie 3 tūkst. kv. m plote, kur danga bus veikiama didelių apkrovų, įrengta 25 cm storio betono danga, armuota armatūros tinklu ir polipropileno fibra. Įrengiant likusią 40 tūkst. kv. m betoninės dangos dalį, kurios storis 20 cm, naudota polipropileno fibra. Dangai įrengti buvo parinktos įmonės PP BALTIC tiekiamos fibros, kurios ne tik atitinka stiprumo bei įsitvirtinimo betone reikalavimus, bet ir, lyginant su analogiškais produktais, yra geriausiai betoną armuojanti polipropileno fibra rinkoje. „Betonavimas, naudojant polipropileno fibrą, vyksta 2–3 kartus sparčiau, negu armatūrą rišant rankomis. Ir tai buvo viena iš priežasčių, kad darbus baigėme anksčiau, net ir turėdami priverstinę 6 savaičių technologinę pertrauką“, – aiškina įmonės VA STATYBA projekto vadovas Danius Skiutas.
Betoninė danga supjaustyta blokais
Sandėliuojamas biokuras įkaista, įkaitindamas ir betono plokštę, o šaltuoju metų laiku ji atšąla. Todėl kyla trūkių ir deformacijų rizika. Problemą spręsti ėmėsi visi proceso dalyviai – nuo projektuotojų, rangovų iki medžiagų tiekėjų ir VILNIUS TECH mokslininkų. Buvo nutarta betoninę dangą supjaustyti, taip paliekant erdvės betonui plėstis ir trauktis. Už aikštelės dangos įrengimą atsakinga generalinio rangovo partnerė GRINDUVA specialia betono pjaustykle dangą supjaustė atskirais 8×8 m blokais. Tokiu būdu buvo padarytos 20 mm pločio siūlės ir jos užsandarintos karštu hermetiku – taip buvo užkirstas kelias galimoms betoninės dangos deformacijoms ir lūžiams.
„Tai buvo sudėtingas didelės apimties betonavimas, kuriam įtakos turėjo net oro sąlygos, bet procesas vyko sklandžiai ir greitai, o sutelkus projektuotojų, tiekėjų, rangovų ir mokslininkų pajėgas, pavyko rasti rizikas mažinančius sprendinius. Mūsų įmonei tai buvo pirma tokia praktika“, – pasakojo VA STATYBOS vadovas V.Almanaitis.
Biokuro aikštelėje taip pat įrengtos automobilių bei geležinkelio transporto valdymo sistemos, sandėliavimo aikštelės inžinerinės sistemos, nuotolinės vaizdo ir svarstyklių stebėjimo sistemos.
VKJ atlikti bandymai parodė: aikštelė visiškai paruošta eksploatuoti
Objekte vienu metu neretai dirbdavo apie 50 darbininkų, betonavimas nepertraukiamai vykdavo ir po 16 val., todėl įmonei buvo svarbu teisingai organizuoti darbus, suderinti jų eigą. Kad tai pavyko, parodė ir VKJ atlikti bandymai.
„Įrengę biokuro aikštelę, atlikome ir joje įrengtų automobilių bei geležinkelio transporto valdymo sistemų, sandėliavimo aikštelės inžinerinių sistemų ir biomasės mėginių ėmimo technologinių procesų bandymus, kurie parodė, kad aikštelė visiškai paruošta priimti biokuro krovinius ir juos sandėliuoti“, – užbaigus projektą, sakė VKJ pranešime cituojamas jos vadovas Mantas Burokas.
Tai reiškia, kad Vilniui bus tiekiama saugi, švari ir konkurencinga energija iš biokuro. VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW, o šiluminė galia – apie 230 MW.
Verslo aplinka: kainų pasiūlymai galiojo 5–10 val.
Projektas VKJ nebuvo nuostolingas, bet neatnešė laukiamo pelno: kaip ir visas statybos sektorius, VA STATYBA turėjo laviruoti drastiškai besikeičiančioje rinkoje.
„Statybos sektoriuje dirbu jau 15 metų, bet tokių metų, kokie buvo pastarieji dveji, – dar nebuvo, – sako VA STATYBA vadovas V.Almanaitis. – Vos išmokome dirbti pandemijos akivaizdoje, prasidėjo karas Ukrainoje, kuris mums atnešė didelių išbandymų. Pirmiausia susidūrėme su medžiagų tiekimo sutrikimais ir augančiomis jų kainomis. Nebuvome susidūrę su atvejais, kad kainų pasiūlymas galiotų 5–10 val., o kainos kiltų taip drastiškai. Jei, pvz., anksčiau tona armatūros kainuodavo apie 800 eurų, tai tuo metu pakilo iki 2 tūkst. eurų, o ir pačių medžiagų ėmė trūkti.“
Nors bendromis kelininkų ir statybininkų asociacijų pastangomis pavyko su Viešųjų pirkimų tarnyba susitarti dėl kainų indeksavimo, tačiau, pasak V.Almanaičio, ne visi užsakovai leidosi į derybas – dėl kai kurių sutarčių deramasi iki šiol.
Praėjusių metų dešimt mėnesių įmonei buvo patys sudėtingiausi, nes ėmė trūkti apyvartinių lėšų, tad teko derėtis su partneriais, kreiptis į bankus. Padėtis stabilizavosi tik metų pabaigoje. Projektas VKJ turėjo atnešti gerų ir greitų rezultatų, tačiau įmonė ir projektą, ir metus baigė su minimaliu pelnu.
„Visos pastangos pernai buvo sutelktos ne siekti didelių pelnų, o susigrąžinti tai, ką išleidžiame, – sako įmonės VA STATYBA vadovas V.Almanaitis. – Ir tai yra didelis mūsų įmonės komandos, padėjusios suvaldyti situaciją, nuopelnas, tai sėkmė, kurią pasiekti padėjo supratingi ir atsakingai dirbantys mūsų partneriai.“
VA STATYBA nuotr.
Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius”
Langų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų statant ar renovuojant pastatą. Nuo jo priklauso ne tik pastato išvaizda, bet ir energinis efektyvumas, garso izoliacija, priežiūros poreikiai bei ilgalaikės išlaidos. Šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai lyginami du sprendimai – aliuminiai ir plastikiniai (PVC) langai. Abu variantai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi realiame […]
Naujajame sostinės verslo centre „Sąvaržėlė“ įvyko konkurso „Išmanusis miestas 12“ apdovanojimai, subūrę architektūros, urbanistikos, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus iš visos Lietuvos bei užsienio. Tai vienintelis tokio masto ir lygio renginys, kuriame susitinka savivaldybių vadovai, ministerijų atstovai, architektai, studentai ir profesionalai, visus metus kūrę Lietuvos miestų ir miestelių ateities vizijas. Dvyliktą kartą vykstantis projektas […]
Įgyvendindamas 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas teigia, kad šios įstatymo pataisos padės užtikrinti, kad ateityje statomi namai būtų ne tik modernesni, bet ir pigesni eksploatuoti, o jų savininkai nepriklausytų nuo kylančių energijos kainų. „Dar […]
Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, kurios perkelia 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo. Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įstatyme įtvirtinta nauja – visai netaršaus pastato – sąvoka. Tokiu būtų laikomas labai didelio […]
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos […]
Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje iškils naujas korpusas, kuriame įsikurs ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių moksleiviai. Tai numato Vilniaus rajono savivaldybės pasirašyta sutartis su statybų bendrove KRS. Šis projektas leis reikšmingai išplėsti ugdymo infrastruktūrą sparčiai augančioje Nemėžio seniūnijoje ir užtikrins geresnes mokymosi sąlygas didesniam mokinių skaičiui. Naujajame 3000 kv. metrų ploto korpuse numatyta įkurdinti tris […]